Resursų taupyti yra, trūksta tik politinės valios

Šįkart noriu pasidalinti savo mintimis apie socialinę sritį: kokie pasikeitimai įvyko po Šilalės rajono savivaldybės administracijos inicijuotos pertvarkos, su kokiomis problemomis susiduria mūsų rajono socialiniai darbuotojai ir kas jiems kelia didžiausią nerimą. 

Nuo šių metų pradžios seniūnijose su socialinės rizikos šeimomis dirbantys 12 socialinių darbuotojų priklauso Šilalės rajono socialinių paslaugų namams. Socialinių paslaugų gavimo ir organizavimo, piniginės socialinės paramos, išmokų, kompensacijų bei kitais socialinės pagalbos klausimais liko konsultuoti 8 seniūnijų socialiniai darbuotojai. Be abejo, pasikeitimai ir funkcijų perskirstymas buvo reikalingi. Tačiau yra ir kita pusė: nuo savivaldybės tarybos narių slėpta ir paskubomis įgyvendinta reforma išryškino problemas, kurių galėjo nebūti, jei ji būtų įvykdyta, gerai viską apgalvojus.

Pirmiausia reikėtų akcentuoti, kad nors etatų valdytojai ir pasikeitė, darbuotojai liko įprastose darbo vietose, tose pačiose seniūnijose. Tačiau savivaldybė gali pareikšti sumažinusi administracijoje etatų skaičių, nors tikroji tiesa yra kitokia – specialistai formaliai perkelti iš vienos įtaigos į kitą, o jų išlaikymui vis tiek naudojami to paties biudžeto pinigai. Kam reikėjo tokios rokiruotės? Peršasi išvada, jog dėl gražesnės statistikos. Būtų pusė bėdos, jei rajono vadovai sąžiningai tai pripažintų, o ne manipuliuotų skaičiais, įrodinėdami, jog neva mažina administracijos darbuotojų. 

Skirtingi darbdaviai sukėlė rūpesčių ir dėl tarnybinio transporto naudojimo, mat specialistai, pavaldūs kitai įstaigai, nebegali naudotis seniūnijos transportu. O tai reiškia, jog socialiniams darbuotojams tenka eksploatuoti savo asmeninius automobilius. Tiesa, degalų ir dėl amortizacijos patiriamos išlaidos iš dalies padengiamos. Tačiau reikia pripažinti ir faktą, kad ne visi turi galimybę naudoti savo asmeninį automobilį, o Šilalės rajono socialinių paslaugų namai nėra pajėgūs visiems užtikrinti tarnybinį transportą. Todėl būtina galvoti, kaip spręsti šitą klausimą. 

Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose šiuo metu dirba 114 darbuotojų, iš kurių nuosavu transportu darbo reikalais važiuoja apie 30. Tai – socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, taip pat slaugytojų padėjėjai. Už litrą sunaudotų degalų jiems mokama vieno euro, o už automobilio nusidėvėjimą (amortizaciją) – 0,02 Eur vykstant asfaltuotu keliu, 0,03 Eur – žvyruotu keliu kompensacija.

Teko ne kartą bendrauti su socialiniais darbuotojais, kurie teigia, jog transporto priemonės nusidėvėjimui, žinant, kiek kainuoja remontas, skiriama per maža suma – vidutiniškai apie 18 Eur/mėn. Ar įmanoma ką nors suremontuoti už tokią sumą? Todėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Šilalės rajono savivaldybės taryboje praėjusias metais siūlė biudžete numatyti lėšų socialinių darbuotojų kompensacijoms už nuosavo automobilio eksploataciją – metams iš viso 10 tūkst.000 tūkst. Eur. Šios lėšos būtų leidusios atitinkamai padidinti įkainius už amortizaciją maždaug po 0,02 Eur/km. Deja, palaikymo iš valdančiosios daugumos nesulaukėme, todėl pasiūlymą šiais metais teiksime pakartotinai. Juolab, jog turime sprendimo būdą, iš kur gauti trūkstamų lėšų – frakcija yra parengusi sprendimo projektą dėl politinio (asmeninio) valstybės tarnautojų etatų mažinimų. Atsisakius vos vieno mero patarėjo etato, kuris šiuo metu kaip tik ir yra laisvas, biudžetas sutaupytų apie 15 tūkst. Eur. Būtent šiuos pinigus būtų tikslinga skirti socialinių darbuotojų darbo sąlygoms gerinti.

Tiesa, Savivaldybė planuoja leisti Socialinių paslaugų namų darbuotojams naudotis seniūnijos transportu. Intencija lyg ir gera, tačiau reikėtų nepamiršti, jog po reformos seniūnijų socialiniams darbuotojams darbo krūvis gerokai išaugo ir jiems tenka aptarnauti nebe vienos, o kelių seniūnijų gyventojus. Vadinasi, ir išvykų darbo reikalais yra daugiau. Todėl tikėtina, kad dviem ar trims darbuotojams bus sunkiau susiderinti dėl tarnybinio transporto naudojimo. Ir kentės dėl to ne kas kitas, o žmonės, kuriems pagalbos reikia labiausiai – jie laiku negaus kokybiškų socialinių paslaugų.

Problemų esama ir daugiau. Tarkime, seniūnijos darbuotojams išvykus darbo reikalais, įstaigoje lieka tik socialinis darbuotojas, turintis darbo sutartį su Socialinių paslaugų namais. Į seniūniją su atvykusio gyventojo jis aptarnauti negali, nes neturi įgaliojimų padėti jam rūpimu klausimu. Aišku, jog žmonės pyksta, o nepelnytus priekaištus tenka atremti niekuo dėtiems specialistams. Suprantu, kad tiek darbuotojams, tiek žmonėms reikia laiko apsiprasti su pasikeitimais, tačiau būtina į šią situaciją atkreipti dėmesį, jog užtikrintume pilnavertį viešųjų paslaugų teikimą ir, kaip sakoma, neliktų palaidų galų.

Ne kartą Šilalės savivaldybės tarybos posėdžiuose uždaviau klausimą, ar logiška buvo sujungti Socialinės paramos ir Turto bei ekonomikos skyrius. Tokias skirtingų sričių „jungtuves“ sunku suprasti ir nelabai aišku, kodėl buvo atsisakyta pirminio sprendimo palikti savarankišką Socialinės paramos skyrių, o Turto ir ekonomikos sujungti su labiau funkcijomis panašiu Investicijų ir statybos skyriumi. Tačiau atsakymas visada toks pat: esą mūsų savivaldybė ne vienintelė, turinti tokį skyrių modelį. Bet, pavyzdžiui, Tauragės, Jurbarko, Šilutės, Kelmės ir Pagėgių savivaldybės turi „grynus“, t.y. atskirus Socialinės paramos skyrius. Ir tai suprantama –  rajonuose gyventojai sensta, socialinių problemų daugėja, todėl šiai sričiai būtinas išskirtinis dėmesys. Tuo labiau, jog mūsų rajonas buvo įvardijamas kaip vienas stipriausiai dirbančių socialinėje srityje. O Prezidentė savo metinėje kalboje Šilalę įvardijo kaip pavyzdį, penkioms pilotinėms (tarp kurių buvome ir mes) savivaldybėms įgyvendinant savarankišką socialinių pašalpų skirstymo funkciją. Tuomet didžiulis krūvis teko būtent Socialinės paramos skyriui, kurio veiklos rezultatai prisidėjo Lietuvoje suformuojant naują pašalpų skirstymo modelį.

Tačiau užsimojus reformuoti struktūrą, į tai nebuvo atsižvelgta. Beje, ko verti prieš pertvarką vykę savivaldybės vadovų vizitai į Šakių ir Raseinių rajonus „pasisemti gerosios patirties“? Regis, jos taip ir nepavyko „pasemti“, nes minėtose savivaldybėse veikia atskiri Socialinės paramos skyriai. Pas mus gi savaip padaryti ir viską pakeisti nuspręsta lygiai per vieną naktį. Tačiau tokie netikėti sprendimai ir tokios „naktinės reformos“ perša mintį, kad visa ši pertvarka – tai tik asmeninės ambicijos ir principai įrodyti savo „tiesą“, o gal net  siekis įbauginti darbuotojus ir parodyti valdžios galią.

Rima NORVILIENĖ

Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė,

TS-LKD frakcijos seniūnė,

Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komiteto narė

80 KOMENTARAI

PALIKTI KOMENTARĄ

Parašykite savo komentarą!
Įveskite savo vardą