Dirbdamas savivaldybės taryboje, supranti, kad ne visi priimami sprendimai tenkina gyventojus – yra tokių, pavyzdžiui, šilumos ar vandens kainų nustatymas, mokesčiai ir rinkliavos, kuriuos tvirtinant, tenka išklausyti ir kritikos. Šie klausimai yra sudėtingi, nes vienu metu slegia ir atsakomybė, ir pareiga, o dažnu atveju prasideda ir politikavimas, kai tik baksnojama pirštu, slepiamasi už kitų nugarų, užuot pateikus alternatyvius siūlymus ar galimus problemų sprendimų būdus.
Šį mėnesį savivaldybės tarybai teko priimti itin nepopuliarų, bet būtiną sprendimą – padidinti vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą dydį. Rinkliava Šilalės rajone buvo įvesta 2012 m., o paskutinį kartą mokestis perskaičiuotas 2017-aisiais. Tačiau suprantame, jog per tuos pastaruosius penkerius metus situacija iš esmės keitėsi. Turiu pripažinti, jog Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija buvo tikrai nusiteikusi nepalaikyti mokesčio už šiukšles didinimo. Apie tai buvome išsakę nuomonę viešai. Tačiau dar kartą išanalizavę situaciją aplinkiniuose rajonuose ir gavę papildomus iki šiol galimai sąmoningai nuo tarybos narių slėptus dokumentus apie tikrąją padėtį ir perspektyvoje matydami į didžiules skolas grimztantį rajoną, nuomonę pakeitėme. O motyvai paprasti: 250 tūkst. eurų – tiek Šilalės savivaldybė yra skolinga Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC). Nieko nedarant, ši suma šiemet būtų padidėjusi dar apie 100 tūkst. Eur. Ir nors, pasak mero Algirdo Meiženio, tai nėra tragiškai didelė suma, o ją būtų galima kompensuoti iš rajono biudžeto, realybė yra kitokia. Tuo labiau, jog taryboje teikiant vieną ar kitą pasiūlymą, susijusį su finansavimu, rajono vadovas pirmasis šaukia, kad pinigų nėra. Tai iš kur žadama gauti tuos šimtus tūkstančių eurų skolai padengti? Gal meras laiko juos kur pasislėpęs?
Kita vertus, tarkime, atrastų lėšų. Bet, mano nuomone, skolą už šiukšles būtų galima panaudoti kur kas efektyviau ir prasmingiau, pavyzdžiui, vaikų stovykloms organizuoti, papildomoms darželio grupėms įsteigti, trūkstamų specialybių mokytojams ir medikams į rajoną pritraukti bei pan.
Šįkart rajono vadovas A. Meiženis ir jo aplinka nepalaikė vietinės rinkliavos pakėlimo, nors dar prieš porą metų siūlė didinti kainą, sakydamas, kad mokestis neva kils tiek pat, kiek kainuoja cigarečių pakelis (nesu tikra, ar tai korektiškas palyginimas). Šiemet meras nusprendė „sprukti į krūmus“. Kas paneigs, jog taip nesiekiama panardinti rajoną į milžinišką skolą, dėl kurios atliekų vežėjas turėtų pagrindą nutrauktų sutartį? O tai reiškia, kad apsiverstume kiemus šiukšlėmis ir skambėtume visoje Lietuvoje kaip neūkiškiausias ir netvarkingiausias rajonas. Žinoma, tokiu atveju A. Meiženiui atsirastų puiki proga piktdžiugiškai baksnoti į valdančiąją daugumą, kuri neva nieko dėl to nedarė, o pačiam tuo tarpu meistriškai kurti intrigas ir apsimesti nekaltu.
Taigi vertinant tokį elgesį, apima jausmas, kad rajono vadovas galimai sąmoningai ieško būdų, kaip pakenkti rajonui. Neveltui, kalbantis su gyventojais, girdisi nuomonių, jog būtų gerai, kad mero kadencija ir toks jo vadovavimas baigtųsi kuo greičiau.
Visgi grįžtant prie rinkliavos – tai kiek gi iš tiesų pakils mokestis už šiukšles? Vidutiniškai apie 3-5 Eur per metus vienam gyventojui, priklausomai nuo to, bute ar name gyvena, rūšiuoja ir dar kitų dedamųjų.
Meras tarybos posėdyje, ir dalyvaudamas tarybos narių ataskaitų pristatymuose gyventojams vis postringauja, kad neva Šilalės rajono žmonės už šiukšles moka brangiau nei kitų Tauragės regiono savivaldybių gyventojai. Ar tikrai? Palyginkime, tarkime, senjorė, gyvenanti 50 kv. m bute Tauragėje, per metus už šiukšles sumoka 50,50 Eur, Jurbarke – 42 Eur, Pagėgiuose – 40 Eur. Tuo tarpu po kainų pakėlimo tokia pat senjorė, gyvenanti analogiškame bute Šilalėje, mokės 29,65 Eur. Kodėl? Nes kaimyninių rajonų gyventojams mokestis yra skaičiuojamas už plotą, o Šilalėje – pagal gyventojų skaičių. Akivaizdu, jog mūsų rajone taikomas mokesčio modelis yra orientuotas į tai, kad „šiukšlina žmogus, o ne plotas“. Žinoma, galima svarstyti, ar verta šią tvarką keisti, bet ar tokie pokyčiai labiau nepaplonintų rajono gyventojų piniginių?
Dar vienas pavyzdys. Tarkime, Tūbinėse nuosavame 100 kv. m name gyvenanti trijų asmenų šeima vietinės rinkliavos iki šiol mokėjo 56,34 Eur, o po pakėlimo mokestis pakils iki 69,56 Eur, t.y. 13,22 Eur arba kiekvienam šeimos nariui po 4,40 Eur. Lyginame su kaimynais: tokia pat šeima Tauragėje moka 91 Eur, Jurbarke – 76 Eur, Pagėgiuose – 72 Eur.
Reikia turėti omenyje ir tai, kad visose Tauragės regiono savivaldybėse, taip pat – ir Šilalės, gyvenantieji nuosavuose namuose ir besinaudojantis individualiais konteineriais, gali sutaupyti net 30 proc. kintamosios mokesčio dalies. Ir tai yra labai lengva – rūšiuojant ir atitinkamai sumažinant išvežamų konteinerių skaičių.
Vietinės rinkliavos kainos pakėlimas skolos nepanaikins, ją vis tiek teks atiduoti. Tačiau labai svarbu, jog toks sprendimas sustabdys jos augimą iki mūsų rajonui sunkiai pakeliamų sumų.
Todėl belieka apgailestauti, kad rajono meras, kaip savivaldybės vadovas, nesiėmė iniciatyvos spręsti svarbios problemos. Ir dar labiau apmaudu, jog tai ne pirmas atvejis, kuomet A. Meiženis kritinėse ir sudėtingose situacijoje „sprunka į krūmus“, išeidamas atostogų ar tiesiog likdamas pasyviu stebėtoju.
Rima NORVILIENĖ
Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė
Užs. nr. ŠN-049
