Kas svarbiau merui: darbai rajonui ar bylinėjimasis iš biudžeto lėšų?

Reaguodama į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą „Dėl Osvaldo Šarmavičiaus“ ir į birželio 10 d. Šilalės rajono laikraštyje „Šilalės artojas“ publikuotą straipsnį „Etikos sargų verdiktas: pareigos užimtos neteisėtai“, nusprendžiau išsakyti savo nuomonę. Nors mero kadencija jau eina pabaigos link, tačiau Algirdas Meiženis vis dar taip ir nesuprato, koks yra rajono vadovo darbas, o per daugiau nei tris metus jis taip ir neatsisakė įpročio ieškoti kriminalų, skųsti, bylinėtis ir visa tai daryti už visų mūsų, t. y. mokesčių mokėjimų, pinigus. Bet kyla klausimas: argi nėra kur prasmingiau išleisti biudžeto lėšų ir nematoma svarbesnių darbų?

Prisiminkime kadencijos pradžią, kai neteisėtu buvo pripažintas Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorės atleidimas. Meras A. Meiženis Savivaldybės tarybos posėdyje buvo žadėjęs asmeniškai atlyginti nuostolius, jei paaiškės, kad jis yra neteisus. Tačiau išgirdęs nepalankų teismo nuosprendį, savo žodžių išsižadėjo. O iš rajono biudžeto buvusiai mokyklos vadovei buvo priteista apie 13 tūkst. eurų. Pamenu, tuomet direktorė viešai sakė, kad jokie pinigai neatpirks viešo pažeminimo, tyčiojimosi, kaltinimų, emocinės būsenos būti kaltam be kaltės.

Ir, deja, tai ne vienintelis mero bandymas susidoroti su galimai sau nepalankiais žmonėmis. Tačiau rajono vadovas nepasimokė ir toliau tęsė „savo žygius“ – bylinėjimasis iš rajono biudžeto tapo kone norma. Tarkime, viename iš jo paties neteisėtu būdu surengtų Savivaldybės tarybos posėdžių buvo atleistas tuometinis administracijos direktorius, kuris, beje, kadencijos pradžioje entuziastingai paskirtas paties A. Meiženio teikimu. Vyriausiasis administracinis teismas atleidimą pripažino neteisėtu. Rajonui tai kainavo apie 30 tūkst. eurų. Gaila, kad meras nepanoro įsiklausyti į dabartinės daugumos raginimus vykdyti pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinti administracijos vadovą į eitas pareigas. Kvailas užsispyrimas ar teisinių žinių spragos? O gal viena ir kita?

Nebuvo išgirstas ir prašymas nešaukti nuotolinių Savivaldybės tarybos posėdžių, kuriuose balsuojama slaptai, mat tai prieštarauja teisės aktams. Tačiau vėl pasikartojo panašios istorijos, kurios rajonui atsiėjo dar apie 13 tūkst. eurų.

Apmaudu, kad mero vadovavimo ir sprendimų priėmimo stilius dar kartą parodė kompetencijos trūkumą, o teisinių žinių išmanymas irgi, ko gero, vertas atskiro straipsnio. Užtenka prisiminti, kad, jam vadovaujant, Šilalės rajonas vos per žingsnį buvo nuo tiesioginio valdymo įvedimo, kuris būtų kainavęs apie pusę milijono eurų…

Ir štai, paskutinis akibrokštas: prieš kelias savaites VTEK pripažino, jog meras neteisėtai įdarbino Šilalės rajono ligoninės direktorių O. Šarmavičių, todėl pasiūlė jam panaikinti potvarkį bei nutraukti darbo sutartį. Toks VTEK sprendimas priimtas, kadangi O. Šarmavičius nesilaikė vadinamojo vienerių metų „atšalimo“ laikotarpio nuo eitų Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų. VTEK konstatavo, kad jis pasirašė sprendimus bei raštus, tiesiogiai susijusius su ligonine, o tai prieštarauja viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Ir nors kitas pretendentas į ligoninės direktoriaus pareigas apie tai merą buvo įspėjęs, tačiau, šis, kaip matote, perspėjimo nepaklausė. Ar meras atleis O. Šarmavičių ir ar bylinėsis iš rajono biudžeto lėšų, turėtų netrukus paaiškėti. Bet faktas, jog sprendimą „bristi“ į teismus priimti kur kas lengviau, kai pinigai –  ne iš asmeninės kišenės.

Kodėl meras, būdamas teisininkas, daug metų konsultavęs žmones teisiniais klausimais, vieną po kitos „prapila“ bylas? Kodėl, užuot dirbęs rajono labui, jis vis tebeieško kaltų ir bando nukreipti savo pyktį? Juk vien šiame straipsnyje paminėtų pralaimėtų bylų suma siekia apie 56 tūkst. eurų. Palyginimui – tai sudaro gerokai daugiau nei pusę metinių mažųjų seniūnijų (tokių kaip Didkiemis, Bilioniai, Teneniai ar Palentinis) biudžeto. Mano nuomone, teismams išleistas biudžeto lėšas būtų galima paskirti prasmingesniems darbams: vaikų darželio grupei įsteigti, laisvalaikio erdvei sutvarkyti, geriamojo vandens kokybei pagerinti, gatvės ar keliuko remontui, šeimos gydytojams pritraukti, sveikatos sistemai gerinti, senjorų sveikatinimo programoms ir pan. Be to, pavyzdžiui, net trejus metus užtruko klausimas dėl lėšų mokytojų kelionės į darbą išlaidoms kompensuoti. Meras vis sako, kad tam nėra pinigų. Bet akivaizdu, jog lėšų tikrai buvo, bet jos išleistos mero „hobiui“, t.y teismams. Tad klausimas, kas merui svarbiau: darbai rajonui ar bylinėjimasis ir „savosios“ tiesos ieškojimas iš biudžeto lėšų vis dar išlieka atviras ir neatsakytas.

Rima NORVILIENĖ,

Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė,

TS-LKD frakcijos seniūnė