Kas tikrasis Šilalėje sukeltos politinės krizės kaltininkas

R. Norvilienė

Šilalės rajono savivalda šiandien išgyvena mero vadovavimo sukeltą krizę, kai gresia Lietuvoje precedento neturintis tiesioginio valdymo įvedimas, kuris visų pirma būtų nepagarba rajono žmonėms.

Šios politinės suirutės fone nuomonę turi kone kiekvienas. Esu Tarybos narė, rinkta Šilalės rajono žmonių, nuo pat kadencijos pradžios atvirai komunikavusi apie Šilalės rajono politinį gyvenimą. Todėl, mano nuomone, šiuo klausimu taip pat svarbu išsakyti savo poziciją.

Sunkiai po rinkimų susiformavusi valdančioji dauguma dirbo apie pustrečių metų. Kaip jau žinote, pastarąją purtė įvairūs skandalai: nuo nelegalios „naminukės“ laikymo, galimai neblaivaus prie vairo Tarybos nario, valstiečių išmetimo iš valdančiosios daugumos iki abiejų mero patarėjų ir Tarybos sekretorės pasitraukimo.

Panašu, kad ne telkti, o skaldyti meras ėmėsi ir formuodamas naują valdančiąją daugumą įpusėjus kadencijai, kuomet nuspręsta pakeisti dar prieš keletą metų sudarytą koaliciją. Naujuoju administracijos direktoriumi gana lengvai paskirtas Tadas Bartkus, o vicemeru turėjęs tapti Raimundas Vaitiekus liko be posto, liaudiškai kalbant – buvo „išdurtas“ naujų politinių partnerių. Kas gali paneigti, jog toks ir buvo mero planas: vaidinti nuskriaustąjį ir niekuo dėtą, o paslapčiomis – manipuliuoti ir toliau taikyti jo gerai, matyt, senojoje darbovietėje įvaldytą metodą „skaldyk ir valdyk“.
Meras eilinį kartą apkaltino konservatorius. Bet prie ko čia konservatoriai, jeigu patys nesugebėjo susitarti tarpusavyje, juolab kad mūsų frakcija viešai pareiškė nedalyvausianti minėtuose posėdžiuose skiriant naujus rajono vadovus. 
Taigi, reikia konstatuoti, jog vienintelis rajono mero teiktas kandidatas nesulaukė tarybos narių daugumos palaikymo. Būtent nuo šio momento ir prasidėjo politinė krizė, kuri stumia visą rajoną į tiesioginį valdymą. 
Konservatoriai šioje politinėje situacijoje kalti nebent dėl to, kad, pasigirdus pirmosioms kalboms dėl galimo tiesioginio valdymo įvedimo, viešai kreipėsi tiek į merą, tiek į Tarybos narius su kvietimu pabandyti visiems susėsti ir be ambicijų išspręsti susidariusią situaciją. 
Tiesa, meras į kvietimą atsiliepė, sukvietė Tarybos narius, bet iš karto pateikė pasirašyti gana kontraversišką ir vienašališką susitarimą – pritarti bet kokiai jo siūlomai vicemero kandidatūrai, be galimybės apsispręsti patiems. Mano nuomone, tai prieštaravo bet kokioms susitarimo ir derybų normoms ir buvo panašu, jog siekta įgyvendinti anapus Nemuno esančią demokratiją.

Turiu pripažinti, kad daugelis Tarybos narių bandė kalbėtis vieni su kitais, ieškojo kompromisų. Būta nemažai susitikimų ir pokalbių. Bendrą kalbą rado 14 Tarybos narių. Nors ir būdami skirtingų pažiūrų, visi supratome kylantį pavojų mūsų rajonui. Pareiškėme politinį nepasitikėjimą administracijos vadovais, kurie taip pat prisidėjo prie politinės krizės, bei nusprendėme, kad į savivaldybės vadovaujančias pareigas siūlysime tik tarybos daugumos palaikymą turinčius asmenis ir tuos, kuriuos matome galinčius sklandžiai pabaigti šią, iki šiol labai skandalingą, kadenciją. Kaip ir buvo galima tikėtis, nepanorėta teikti nei vienos mūsų siūlytos kandidatūros. Nenustebino ir itin agresyvūs kaltinimai postų dalybomis. Meras, žadėjęs daugiau tvarkos ir teisingumo, atvedė mūsų kraštą iki absurdiškos padėties, dėl kurios skambame visoje Lietuvoje ir šiandien teko vykti aiškintis pas vidaus reikalų ministrę.

Ministrės komanda aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad politinė dauguma deleguoja savo kandidatus į vadovaujančias pareigas, o mero pareiga yra šiuos kandidatus teikti. Bet kai meras atsiduria mažumoje – įstatymo nuostatos pradeda strigti ir atsiranda tokios politinės duobės, kaip dabar Šilalėje. Tuomet visa Taryba tampa vieno žmogaus, tokio, kaip Algirdas Meiženis, įkaite.

Panašių situacijų pasitaikė ir kituose šalies rajonuose, tačiau merai sugebėdavo suprasti daugumos ir mažumos principą, kuriuo ir paremta demokratija. Nesu tikra, ar Šilalės meras išgirdo, ką sakė ministerijos atstovai, tačiau jo kategoriškumas ir nelankstumas gali mūsų rajoną įstumti į tiesioginio valdymo kelią, o kartu ir į priešlaikinius mero ir tarybos rinkimus, kurie valstybei atsieitų apie pusę milijono eurų. Už visa tai atsakomybę turės prisiimti rajono vadovas, kuris pagarsės ne tik kaip dėl savo ambicijų švaistantis valstybės lėšas, bet ir kaip pirmasis meras, nesugebėjęs susitvarkyti su savo politinėmis pareigomis.

Tik noriu priminti, kad nuo pat praėjusių rinkimų pradžios konservatoriai buvo pagrindinis mero pykčio, pagiežos ir neapykantos taikiklis. Tarybos posėdžių metu nuolat tildė mūsų frakcijos narius, išjunginėjo mikrofonus, neleido pasisakyti, ignoravo pasiūlymus. 

Tačiau net ir žinant mero išankstinį nusistatymą, atsiliepėme į visus kvietimus kalbėtis, nuoširdžiai tikėdamiesi rasti sutarimą.

Susitikime su A. Bilotaite

Ir krizinėje situacijoje A. Meiženis nevengia deklaruoti,
kad niekada nedirbs su konservatoriais. Tuo tarpu jis pats ar jo aplinkos žmonės paslapčiomis važinėja būtent pas konservatorius, siūlydami postus už komandos išdavystę. Galiu pasakyti, kad mūsų komanda visada buvo ir yra vieninga, kuo ypač džiaugiuosi kaip frakcijos seniūnė ir esu įsitikinusi, kad bandymas manipuliuoti ir veidmainiavimas to nesugriaus.

Rima Norvilienė,Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė, TS-LKD frakcijos seniūnė

1 KOMENTARAS

PALIKTI KOMENTARĄ

Parašykite savo komentarą!
Įveskite savo vardą