Nors Šilalės rajonas yra vienas žemdirbiškiausių, tačiau būtent čia pradėtas žemės ūkio specialistų pareigybių naikinimas. Pakeliui – ir dar viena reforma: planuojama mažinti seniūnijų skaičių. Kaip tokius pokyčius vertina buvęs ilgametis Šilalės rajono meras, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Gudauskas ir Šilalės savivaldybės tarybos narys, dirbantis Kaimo, aplinkosaugos ir komunalinio ūkio reikalų komitete, ūkininkas Artūras Dambrauskas?
– Eikime tiesiai prie reikalo: kas sugalvojo Šilalės rajone mažinti žemės ūkio specialistų skaičių? O gal tai yra kažkoks „iš aukščiau“ nuleistas reikalavimas?
J. Gudauskas: Manęs to paties klausia rajono žmonės. Galiu patikinti, jog nei Seimas, nei ministerijos ar kitos institucijos čia tikrai niekuo dėtos. Kai Žemės ūkio ministerijoje apie tai paklausiau, ten išpūtė akis. Sprendimas mažinti žemės ūkio specialistų skaičių yra priimtas mūsų rajono valdžios iniciatyva. Gali būti, „paderinus“ šitą klausimą su Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu. Tačiau man visiškai nesuprantamas sprendimas, kuris realiai neatneša jokios naudos. Priešingai – mūsų krašto ūkininkams apsunkinamos sąlygos greitai ir laiku gauti atsakymus į rūpimus klausimus, sąmoningai atitolinami specialistai ir jų paslaugos. Bet juk turėtų būti atvirkščiai, privalome paslaugas priartinti prie gyventojų. Iš Europos Sąjungos fondų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ateina didelės lėšos, kurias žemės ūkio specialistai privalėtų padėti įsisavinti savo konsultacijomis. Tačiau panašu, jog žemdirbiai bus paliekami likimo valiai, jiems teks ieškoti pagalbos kažkur kitur. Be to, reikia prisiminti, kad nedarbo ir skurdo lygis kaime yra didesnis nei mieste. Daugumos ūkininkų amžius taip pat jau garbingas. Tad kaime reikalingos paslaugos kuo arčiau žmogaus. Atvirai sakau: nesuprantu tokios reformos, kai tiesiog norima sužlugdyti kaimo žmones ir fiziškai, ir psichologiškai.
– Esate ne tik savivaldybės tarybos narys, bet ir turite šeimos ūkį Žadeikiuose? Kaip tokį valdžios akibrokštą mažinti žemės ūkio darbuotojus vertinate Jūs?
A. Dambrauskas: Tokia pareigybė kaime – būtinumas, o ne prabanga. Visiems ūkininkams reikalinga vienokia ar kitokia pagalba, pavyzdžiui, kai reikia registruoti augalų purškimus apsauginėmis priemonėmis, padėti deklaruoti padėlius, sutvarkyti dokumentus gauti paramą ir kt.
Supraskime, jog ūkininkai tikrai ne visada turi laiko domėtis naujovėmis, gilintis į dokumentų pildymo subtilybes, paramos reikalavimus. Todėl čia itin svarbi seniūnijos darbuotojo pagalba, žinios ir profesionalumas. Valdžios sprendimas mažinti žemės ūkio specialistų skaičių man yra nesuprantamas ir netgi piktybiškai nukreiptas prieš visus rajono žemdirbius. Nesitarta nei su ūkininkais, nei su tarybos nariais. Be to, neišgirdau skaičiavimais pagrįsto sprendimo, kodėl to reikia ir kas už neva sutaupytas lėšas bus daroma.
– Žemės ūkio darbuotojų mažinimas yra viena iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos struktūros optimizavimo dalių. Šiam procesui vadovauja administracijos direktoriaus pavaduotojas Osvaldas Šarmavičius. Tačiau žmonės stebisi, ar gali valdininkas, apie 17 metų dirbęs Vilniuje, žinoti, kas mūsų rajonui yra geriausia?
A. Dambrauskas: Šilalės rajonas yra tikrai specifinis, išskirtinai žemdirbiškas ir tuo unikalus. Todėl, norint priimti sprendimus, reikia jį gerai pažinti, nuolat domėtis problemomis, išgirsti žmonių lūkesčius. Tačiau mes matome, kad žmogus, neišlendantis iš savo kabineto, sprendžia gyvybiškai svarbius rajono klausimus ir žlugdo mūsų rajono žemės ūkio sritį. O kas bus atsakingas už padarinius? Už tokius veiksmus būtina priimti tiek asmeninę, tiek politinę atsakomybę. Ar nevertėtų O. Šarmavičiui trauktis iš pareigų ir užleisti vietą asmeniui, kurio tikslas bus ne naikinti, o gaivinti rajoną, padėti jam klestėti? Klausimas kyla ir dėl mero patarėjo Vytauto Juciaus, kurio pareigybės aprašyme deklaruojama, kad būtent jis turi spręsti žemės ūkio, melioracijos, ekologijos ir kitus panašius klausimus. Jei jis patarė formuoti žemės ūkio politiką, pagrįstą žemės ūkio specialistų mažinimu, ar tikrai reikia tokio patarėjo, kuris atlyginimą gauna iš mokesčių mokėtojų sąskaitos? O jei jau mažiname seniūnijų darbuotojų skaičių, tai gal ir merui derėtų susimažinti patarėjų skaičių ir sutaupyti apie 15 tūkst. eurų per metus? Ūkininkai, svarstant šitą klausimą, neišgirdo ir savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjos balso. O gal iš viso tokio balso nėra ir ar tikrai tas skyrius veikia?
– Dar vienas opus klausimas, kuris žmonėms neduoda ramybės, yra seniūnijų skaičiaus mažinimas. Bet gal bijoma nepagrįstai ir tokie sprendimai yra neišvengiami?
J. Gudauskas: Tiesiog gaila žiūrėti į seniūnijas, kuriose liko seniūnas, valytoja ir vairuotojas. Rajono meras Algirdas Meiženis skelbia, jog toks sprendimas neva yra paremtas gyventojų reikalavimu rajone mažinti valdininkų skaičių. Tačiau man neteko girdėti, jog būtų vykę vieši susitikimai su seniūnijų gyventojais, organizuojamos viešos diskusijos. Tarkime, planuojama naikinti Traksėdžio seniūniją, kuri plotu nedaug nusileidžia Upynos seniūnijai. O kaip bus su Bijotų seniūnija, kurioje yra vienas svarbiausių rajono turistinių objektų – Dionizo Poškos Baublių muziejus? Čia kasmet apsilanko tūkstančiai turistų, todėl būtina prižiūrėti gyvenvietės aplinką, viešąsias erdves, nes tai reprezentuoja Šilalės kraštą. Panašiai yra ir su Bilionių seniūnija, kurioje nemažai lankytinų vietų: piliakalnis, apžvalgos bokštas, slidinėjimo trasa. Išasfaltavus kelią Varniai-Severėnai-Kaltinėnai, atsivertų geresnis susisiekimas su Palentinio seniūnija, pagyvėtų seniūnijos gyvenimas. Buvau susitikęs su Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu. Kalbėjomės dėl žvyrkelio į Didkiemį asfaltavimo. Šiemet žadama šiam kelio ruožui skelbti darbų konkursą. Tad tikėtina, kad jau kitais metais turėsime naują asfaltuotą kelią į Didkiemį, kuris gali būti ne tik puiki vieta ilsėtis prie Jūros upės, bet ir verslininkų domėjimosi objektu. Tačiau jei neliks seniūnijos, nebus kam ir
rūpintis šiais dalykais. Žadeikių seniūniją sujungiant su Kvėdarnos seniūnija, turėsime vieną didelę seniūniją su užmirštais Žadeikiais.
Vertinant tokius sprendimus atrodo, kad ši valdžia nori viską sugriauti, įbauginti darbuotojus ir gyventojus, ieškoti visur priešų ir valdyti sovietiniais metodais: nepritarsi – būsi atleistas. Tačiau reikia remtis ne tik skaičiais, bet įvertinti ir kitus niuansus, pasvarstyti, kokias ilgalaikes pasekmes priimti sprendimai duos mūsų kraštui ir jo žmonėms. Todėl kviečiu ir prašau rajono vadovus bei savivaldybės tarybos narius diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę, nuosekliai planuoti ilgalaikę rajono viziją ir strategiją, kaip gyvensime toliau.
Nijolė PETROŠIŪTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
