Geras idėjas skandina neveiklumas

Vasara įsibėgėjo visu savo grožiu, žmonės po įtempto pandeminio laikotarpio pagaliau gali patirti kelionių džiaugsmą. Tikėtina, kad daugumos jų kryptis šiemet vėl bus įvairūs šalies regionai. Esu kelionių po savo kraštą entuziastė, todėl neabejoju, jog turime daugybę lankytinų vietų, kurios patrauklumu nenusileidžia Lietuvoje žinomiems turistų traukos objektams. Dirbdama savivaldybės taryboje esu pateikusi ne vieną siūlymą, susijusį su turizmo plėtra rajone, tačiau kol kas rajono valdžia ne tik kurčia pasiūlymams, bet ir neturi jokios turizmo strategijos. 

Turizmo sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė šalyje kasmet vertinama milijardais, todėl nė vienas regionas neturėtų numoti ranka į turizmo plėtrą. Su pavydu žiūriu į kaimynus tauragiškius, kurie, mano manymu, moka puikiai reklamuoti savo kraštą ir pastaraisiais metais pasiekė neblogų rezultatų. Ir nors mums potencialių turizmo paslaugų vartotojų nereikia toli žvalgytis, šioje srityje dar esame gana netoli pažengę. O juk tereikėtų „išnaudoti“ kad ir Pajūryje įsikūrusį Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalioną, į kurį nuolat atvyksta žmonės iš kitų regionų, kartu jų šeimos, artimieji, čia rengiami nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Verslams ir, žinoma, rajono biudžetui kiekvienas turistas yra vertybė, juolab kad turime tikrai gerą pasiūlą tiek laikinojo apgyvendinimo, tiek viešojo maitinimo paslaugų. Tačiau tam, kad svečiai rinktųsi keliones ir pramogas būtent mūsų krašte, reikia nuolat vystyti jų įvairovę ir kokybę.

Ir ne visada tam reikia didelių investicijų ar grandiozinių projektų. Pavyzdžiui, vis dar neturime savarankiškos turizmo informacijos interneto puslapio. Turėtų užtekti vieno raktinio žodžio, vedančio į sistemingą, patrauklią ir aiškią svetainę. Esu skaičiavusi, jog toks projektas kainuotų apie 4 tūkst. eurų. Pripažinkime, ne tokia ir didelė našta rajono biudžetui, o indėlis į turizmo skatinimą technologijų amžiuje – neginčijamai svarbus. Neprošal būtų įrengti ir interaktyvų informacinį turizmo stendą, kad turistai galėtų savarankiškai planuoti kelionę automobiliais, dviračiais, baidarėmis, pėsčiomis ir kt. pagal viešai ir patogiai prieinamą informaciją.

Viena iš mano idėjų taryboje buvo mažųjų gyvenviečių ženklinimas rajone. Manau, į mūsų kraštą užklydęs keliautojas ilgai atsimintų čia matęs esančius Užsienio, Baravykų, Palaimos kaimus, Indiją ar Amerikos pievą. Neseniai Šilalėje vyko kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus surinktų mūsų krašto vietovardžių knygos pristatymas. Ne paslaptis, jog daugelis joje minimų kaimų yra nykstantys arba jau išnykę, todėl toks ženklinimas būtų prasmingas istorinės krašto atminties išsaugojimas.

Daugiau dėmesio reiktų skirti ir respublikinės reikšmės objektui – lakūno Stasio Girėno gimtinės muziejui bei jo prieigų sutvarkymui. Išpirkus šalia esantį sandėlį būtų galima praplėsti muziejaus aplinką, ją įveiklinti.

Svarbu nepamiršti, kad turime daug veikiančių objektų, kurių dalis sėkmingai lankomi, tačiau dar yra nemažai spręstinų problemų. Pavyzdžiui, tualetų, privažiavimo prie objektų klausimas. Kraštas turtingas piliakalnių, jų turime net 34, bet sąlygos aplankyti sudarytos vos trečdaliui. Deja, netgi vėluojama nušienauti rekreacines teritorijas, ypač seniūnijose, kuriose po pertvarkos trūksta darbo jėgos…

Atrodo, rajono vadovo neūkiškumas lyg užkratas plinta po visas gyvenimo sferas. Tiesa, meras yra linkęs nusimesti nepadarytų darbų naštą amžinuoju pasiteisinimu „kodėl ankstesnė konservatorių valdžia to nedarė“. Tačiau norėčiau priminti, kad ne vienas iš sėkmingiausiai šiandien kraštą reprezentuojančių projektų – Baublių muziejus, Paršežerio poilsiavietė, tas pats Padievaičio piliakalnis – buvo pradėti būtent ankstesnės valdžios. Kita vertus, jau laikas būtų nustoti žvalgytis per petį atgal ir pradėti kurti ilgalaikę krašto žinomumo bei klestėjimo strategiją, nes nei turizmo, nei kiti klausimai niekada nesibaigia ir išlieka svarbūs, nesvarbu, kokia valdžia bebūtų.

Negaliu nepaminėti ir politinės moralės, kuri gali arba darkyti mūsų kraštą lyg piktžolė, arba jį puošti. Šiandien, kai informaciniame fone esame žymūs istorijomis apie galimai neteisėtas valdžios dalybas, tarybos narių „pagrobimo“ kriminalais ir panašiais skandalais, mūsų politikos puošiančia tikrai nepavadinčiau. Tarybos nariai kaip asmenybės turėtų nešti gerąją žinią apie mūsų rajoną. Gaila, bet stebėdami žemą rajono vadovo politinę kultūrą, nesibaigiantį blaškymąsi tarp „sąjungininkų ir priešų“ bei nuolatines nusikaltimų paieškas vietoj vieningo darbo, negalime tikėtis būti matomi kitaip, kaip tik skandalistai. 

Rima NORVILIENĖ

Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė,

TS-LKD frakcijos seniūnė

Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komiteto narė