Praėjusį šeštadienį būrys kraštiečių keliavo Dalios Grinkevičiūtės takais Kaune. Tarp keliaujančių buvo iš Laukuvos, Požerės, Šiauduvos ir Bilionių – tų vietovių, kur teko dirbti ir lankytis gydytojai D. Grinkevičiūtei. Pažintinė ekskursija buvo skirta paminėti šios iškilios asmenybės 95-ąsias gimimo ir 35-ąsias mirties metines.
Daugelį metų D. Grinkevičiūtė kaip medikė atsakingai rūpinosi žmonių sveikata, tačiau Lietuvai ir pasauliui ji yra žinoma ir nusipelniusi, kaip lietuvių tautos tremties išgyvenimų liudytoja ir metraštininkė. D. Grinkevičiūtės atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ yra labai svarbus
dokumentas ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio istorijoje, kaip reikšmingas liudijimas apie lietuvių ir kitų tautų patirtus tremties baisumus. Ji yra pirmasis žmogus, viešai įamžinęs tremtinių į Sibirą kančias, paviešinęs pasauliui stalinizmo nusikaltimus žmoniškumui.
Važiuojant autobusu prisiminimais apie gydytoją pasidalijo šios kelionės iniciatorius LR Seimo narys Jonas Gudauskas, kurį gydė ir rūpinosi D. Grinkevičiūtė jam vaikystėje susirgus plaučių uždegimu.
Nors gydytoja 14 metų gyveno ir dirbo Laukuvoje, tačiau ji gimė ir mžinojo poilsio atgulė gimtajame Kaune. Čia prabėgo jos laiminga vaikystė, čia rašė pirmuosius prisiminimus, čia ji buvo kalinta ir ištremta. Todėl Kaune keliautojai aplankė jos gimtąjį namą, kurio rūsyje pati D. Grinkevičiūtė, slapstydamasi nuo persekiojimo, palaidojo savo mamą. Prie jos kapo Eigulių apinėse drauge su Lapteviečių brolijos pirmininku Jonu Markausku bei daugelį metų Grinkevičių šeimos kapą prižiūrinčiu Algiu Dabužinsku pagerbtas gydytojos atminimas.
Pažintis Kaune su D. Grinkevičiūte prasidėjo Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kur yra parengta interaktyvi ekspozicija. Parodoje vėl iš naujo permąstoma ir interpretuojama jos gyvenimo istorija ir memuarų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Keliautojai pamatė rašytojos paslėptą, bet
netikėtai po daugiau nei 40 metų atrastą jos rankraštį su atsiminimais apie tremtį.
Taip pat verta paminėti, kad Maironis yra susijęs ir su Šilalės kraštu. Jis lankėsi Medvėgalio piliakalnyje, plaukiojo Dievyčio ežere ir jiems skyrė savo eiles. Eilėraštį apie Dievytį Maironio muziejuje perskaitė šiose apylinkėse užaugęs J. Gudauskas.
O kelionė simboliškai užbaigta prie tremtinių kryžiaus, kur atsiveria vaizdas į Kauno geležinkelio stotį – čia vagonais buvo tremiami tautiečiai.
Taip pat skirtas laikas susipažinti ir su kitomis Kauno vietomis. Aplankytas senamiestis su Maironio mauzoliejumi, kripta, kur palaidotas Žemaitijos vyskupas, Laukuvos bažnyčios statybų pradžią pašventinęs Motiejus Valančius, bei Pažaislio vienuolynas.
„Nuoširdi padėka visiems, prisijungusiems prie kitokio, bet kartu ir prasmingo D. Grinkevičiūtės pagerbimo keliaujant ir susipažįstant su šia asmenybe, kuri buvo nepalaužiamos drąsos, stiprių įsitikinimų, vertybinių nuostatų, viena ryškiausių tremties literatūros rašytojų. Tokios kelionės padeda geriau suprasti D. Grinkevičiūtės indėlį pasaulio istorijai apie viešai paskelbtus tremties baisumus, – sakė parlamentaras Jonas Gudauskas.
Rima Norvilienė, ekskursijos dalyvė, autorės nuotr.
Nėra galerija pasirinktas ar galerija buvo ištrintas.
