Kalbėdamas apie ES investicijų poveikį, Jurbarko rajono meras ir Tauragės regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas Skirmantas Mockevičius sakė, kad pokyčiai matomi visose keturiose Tauragės regiono savivaldybėse. „Keičiasi neatpažįstamai tiek sveikatos sistemos įstaigos, tiek švietimo, tiek kultūros, tiek sporto, tiek infrastruktūra, gatvės, skverai, parkai“, – sakė Mockevičius.
Kalbėdamas apie keturių savivaldybių bendradarbiavimą, Skirmantas Mockevičius išskyrė bendras investicijas į pramonės teritorijas ir viešąjį transportą. Pasak mero, regioninė transporto sistema gyventojams padeda pasiekti darbo vietas, mokymo ir sveikatos priežiūros įstaigas kitose savivaldybėse. „Tie bendri projektai yra svarbūs“, – sakė S.Mockevičius.
Dviračių takai, elektriniai autobusai ir mažasis aplinkkelis
Trumpi atstumai Tauragėje gali padėti sutaupyti laiko, jei iki darbo ar mokyklos patogu nuvažiuoti dviračiu arba autobusu. Apie šį miesto pranašumą kalbėjo Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas. „Aš turiu tokį pasakymą, kad Tauragė – tai yra daugiau laiko gyvenimui“, – sakė meras.
Dovydas Kaminskas tarp darnaus judumo darbų įvardijo naujus dviračių takus ir mažąjį Tauragės aplinkkelį. Kalbėdamas apie viešąjį transportą, meras paminėjo investicijas į elektrinius autobusus.

Nuo atnaujinto stadiono iki būsto prie Jūros
Tauragės regiono apžvalgoje gyventojų mažėjimas įvardijamas kaip vienas iššūkių. Mažėjant mokinių skaičiui, savivaldybėms tenka ieškoti būdų išlaikyti kokybišką ugdymą kuo arčiau namų. O jauniems žmonėms, svarstantiems grįžti į Tauragę, svarbu ir tai, kokį būstą jie gali rasti.
D. Kaminskas išskyrė mokyklų stadionų atnaujinimą. Pasak mero, iki 2026 m. pabaigos planuojama atnaujinti beveik visus stadionus prie pagrindinių Tauragės rajono mokyklų. Paklaustas, kurį pasikeitusios Tauragės objektą parodytų seniai mieste nebuvusiam žmogui, jis įvardijo Tauragės areną. Meras pabrėžė jos reikšmę miesto kultūriniam gyvenimui.
D.Kaminskas papasakojo apie sumanymą perkelti kelių priežiūros bazę nuo Jūros upės į pramoninę zoną. Atsilaisvinusioje maždaug trijų hektarų teritorijoje būtų galima statyti naujus daugiabučius. „Kai jauni žmonės grįžta, jie nenori eiti į sovietinį daugiabutį, o kai neturime ką pasiūlyti, kartais prarandame tuos žmones“, – sakė Kaminskas.
„Stido“ vadovas: darbo vietos suteikia ne tik atlyginimą
Galimybes likti Tauragėje lemia ir tai, kokį darbą gali pasiūlyti vietos įmonės. Vieną pavyzdį pateikė kompozitines medžiagas laivams ir automobiliams gaminančios UAB „Stido“ vadovas Julius Dombrauskis.
Pasak jo, ES investicijos įmonei padėjo dalyvauti mokslinių tyrimų projektuose ir įdiegti gamybos, sandėlio bei finansų valdymo sistemą. Įdiegusi ją įmonė gali greičiau priimti sprendimus. Kalbėdamas apie darbo sąlygas, jis išskyrė galimybę darbuotojams rinktis darbo laiką. „Pamatėme, kad žmogui galimybė rinktis ir laisvas darbo grafikas dažnai yra vertingesnis negu keli papildomi eurai“, – sakė J. Dombrauskis.
Pagramantyje bendruomenė ėmėsi apleistų pastatų
Pagramančio bendruomenės pirmininkė Raselė Stružeckienė pasakojo, kad idėja panaudoti apleistą kolūkio valgyklą ir buvusį mokyklos bendrabutį išaugo iš pokalbių su savivaldybe, seniūnija ir gyventojais. Paaiškėjo, kad miesteliui reikia ir maitinimo vietos, ir globos paslaugų.
Pasak Stružeckienės, Pagramantyje globos įstaiga veikia jau šešerius metus. „Mes turime apgyvendinę 30 socialiai pažeidžiamų žmonių“, – sakė bendruomenės pirmininkė. Dauguma jų – vyresnio amžiaus žmonės, tarp jų ir Pagramančio gyventojai. Ši iniciatyva leido ne tik pasirūpinti silpniausiais bendruomenės nariais, bet ir sukurti kelias dešimtis darbo vietų.
Nuo 2028 m. regionai patys spręs dėl ES investicijų
Tauragei ir kitoms regiono savivaldybėms svarbu, kiek laisvės jos turės pasirinkti, kuriems darbams skirti ES lėšas. Vietos poreikiai skiriasi, o kai kuriems projektams, pavyzdžiui, nuotekų tvarkymo infrastruktūrai, reikia kelių savivaldybių susitarimo.
Finansų viceministrė Rūta Carik aiškino, kad nuo 2028 m. siūloma pereiti prie finansavimo, siejamo su pasiektais rezultatais. Pagal Europos Komisijos pasiūlymą valstybės rengtų nacionalinius ir regioninius partnerystės planus. Dėl šio pasiūlymo dar deramasi. „Tai reiškia, kad regionai ir savivaldybės galės patys pasirinkti siekiamus rodiklius, planuoti konkrečias investicijas bei reformas ir prisiimti atsakomybę už jų įgyvendinimo rezultatus,- įvardijo viceministrė.“
„Remiantis atliktais skaičiavimais, tikimasi, kad iki 2040 metų sukaupta investicijų grąža sieks 5,14 euro už kiekvieną investuotą eurą“
Finansų viceministrė Rūta Carik
Bendras „Tauragė+“ nuotekų tvarkymo projektas
Kai infrastruktūra svarbi kelioms savivaldybėms, darbus galima planuoti kartu. Tauragės regiono apžvalgoje kaip tokio bendradarbiavimo pavyzdys išskirta „Tauragė+“ funkcinės zonos nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra.
Remiantis apžvalgos duomenimis, nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai skirta 12,3 mln. eurų ES lėšų, o vandentvarkos projektams – beveik 8,9 mln. eurų. Bendra abiejų sričių suma viršija 21 mln. eurų.














