Užimtumo tarnyba: 75 proc. Tauragės apskrities bedarbių neturi skaitmeninių įgūdžių

Tauragės apskrityje trys iš keturių darbo ieškančių asmenų – 75 proc. – stokoja skaitmeninio raštingumo įgūdžių, rodo naujausi Užimtumo tarnybos duomenys. Palyginti su praėjusiais metais, situacija pagerėjo – 2019-aisiais skaitmeninių žinių trūko net 83 proc. apskrities bedarbių.

Pagal skaitmeninio raštingumo žinių trūkumą tarp darbo ieškančių asmenų Tauragės apskritis yra paskutinėje, 10-oje vietoje lyginant rezultatus dešimtyje šalies apskričių.

Geriausia situacija yra Šilalės savivaldybėje, kur skaitmeninių įgūdžių trūksta 66 proc. bedarbių. Didžiausias teigiamas pokytis per metus įvyko Tauragės rajono savivaldybėje – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo nuo 96,2 proc. iki 72,5 proc. 

Kitose šios apskrities savivaldybėse situacija nedžiuginanti. Pagėgių savivaldybėje skaitmeninių įgūdžių neturi 87,2 proc., Jurbarko – 81,4 proc. bedarbių.

Šalyje geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti darbo ieškantys Klaipėdos ir Kauno apskričių gyventojai, o prasčiausia situacija yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Visoje Lietuvoje skaitmeninio raštingumo įgūdžių nepakanka vidutiniškai 56,4 proc. darbo ieškančių asmenų.

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį į šiuo metu ekonomikoje vykstančius procesus, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos ir sparčiai nyksta techniniai, monotoniniai darbai. „Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje“, – sako I. Balnanosienė. 

Darbdaviai reikalauja mokėti dirbti kompiuteriu

Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuteriu įgūdžius – 45 proc. skelbimų ieškant specialistų ir technikų ir 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų. Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų. „Asociacija „Langas į ateitį“ – mūsų ilgametė socialinė partnerė, organizuoja kokybiškus šios srities mokymus šalies gyventojams viešosiose bibliotekose. Dviejų pakopų ir skirtingos trukmės mokymuose aktyviai dalyvauja ir asmenys ieškantys darbo. Nuo bendradarbiavimo pradžios „Prisijungusios Lietuvos“ mokymuose dalyvavo daugiau nei 6660 darbo ieškančių asmenų. Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas”, – pabrėžė I. Balnanosienė. 

Asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, skaitmeninio raštingumo įgūdžių problema aktuali ne tik tarp ieškančių darbo, bet ir tarp visų vidutinio ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų. „Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai ir tarsi savaime, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas. Daugeliui tai tampa kliūtimi norint pasinaudoti viešosiomis e. paslaugomis, užsiregistruoti internetu pas gydytoją ar pasinaudoti e. bankininkyste, tačiau turime ir tokių pavyzdžių, kai skaitmeninio raštingumo mokymus baigę asmenys susiranda darbą, nes būtent šių žinių jiems trūko tai padaryti anksčiau“,  – pastebi L. Križinauskienė.

Asociacijos „Langas į ateitį “ direktorė sako, kad visi norintys įgyti ar pagilinti turimas skaitmeninio raštingumo žinias į nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus gali registruotis interneto svetainėje www.prisijungusi.lt, tuo pasidomėti paskambinę į artimiausią biblioteką arba bendruoju tel.:+370 616 04549. Projekto svetainėje pateikiama išsami informacija apie mokymų temas, tad kiekvienas gali išsirinkti tai, kas jam labiausiai naudinga. aktualijas. 

Iš viso projekto mokymuose jau dalyvavo beveik 60 tūkst. šalies gyventojų. O bibliotekose gyventojus moko ne tik lektoriai, bet konsultuoja ir e. skautai, 14–29 m. jaunuoliai, kurių jau beveik 1450.