Lietuvos savivaldybių indeksas: Šilalės r. sunkiai sekasi pritraukti investicijų

Šilalės rajono savivaldybė šiemet 26-28 vietas Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame
savivaldybių indekse. Ji surinko tiek pat balų kaip ir Pasvalio bei Alytaus rajonų savivaldybės.
Pernai Šilalė buvo 21-22 vietose.

Šiemet, kaip ir kasmet, paskelbti du Lietuvos savivaldybių indeksai – šešių didžiųjų pagal
gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas
pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės,
pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Šilalės rajonui trūksta investicijų. 2017 m. (investicijų rodikliai skaičiuojami ankstesnių metų nei kiti) tiesioginių užsienio investicijų vertė čia siekė tik 0,1 mln. eurų. „Tai ypač mažai. Vienam gyventojui teko 2 eurai, palyginti su 1 251 eurais vidutiniškai mažosiose savivaldybe. Gerai, kad daugėjo materialinių investicijų, tačiau jų vertė buvo taip pat mažesnė nei daugelyje savivaldybių. Vienam gyventojui teko 706 eurai, palyginti su 1 423 eurų
vidurkiu“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.

Mažesnis investicijų kiekis susijęs ir su mažesniu ekonominiu aktyvumu. Tūkstančiui gyventojų
teko 20 veikiančių ūkio subjektų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 24), 33 verslo liudijimai
(vidurkis – 41), 4 išduoti statybos leidimai (vidurkis – 5).

„Mažas ekonominis aktyvumas prisideda prie rajono tuštėjimo. Grynoji emigracija siekė 2,3
proc. nuo gyventojų skaičiaus, tai reiškia, kad tiek daugiau gyventojų išvyko nei atvyko. Tai itin daug. Nors gyventojų mažėjo beveik visoje Lietuvoje, vidutiniškai mažąsias savivaldybes paliko mažiau nei vienas procentas gyventojų“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai.

Galbūt šiek tiek padidinti ekonominį aktyvumą galėtų padėti palanki mokestinė aplinka.
Pavyzdžiui, verslo liudijimo kaina siekė 112 eurų, tai brangiau nei vidutiniškai mažosiose
savivaldybėse. Vertėtų atkreipti dėmesį į žemės ir nenaudojamo nekilnojamo turto mokesčių
tarifus.

„Šalies ekonomika – komandinis žaidimas, keleto lyderių neužtenka, o silpnąsias grandis būtina
treniruoti. Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo
gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti“, – indekso rezultatus apibendrina Lietuvos laisvosios
rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Šilalės rajone tūkstančiui gyventojų teko net 10 užimtos pareigybės savivaldybės
administracijoje, tai – daugiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 7,6. Jai išlaikyti skirta 8,7 proc. išlaidų (vidutiniškai savivaldybės administracijos išlaikymui skirta 8 proc.).
Indeksas rodo neraminančių tendencijų Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas.

Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra –
Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.
Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet sudaromas indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir
stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne
pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis.
Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r.,
Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų
r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės
sparčiai tuštėja.

Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai.
Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m.,
Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių
ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.

„Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių
užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

savivaldybių indeksą galite peržiūrėti ČIA.

PALIKTI KOMENTARĄ

Parašykite savo komentarą!
Įveskite savo vardą