“Auksinis jaunimas 2016”. I. Pocevičiūtė: – “Norėčiau palinkėti tiesiog pasiryžti ir veikti”

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet skelbiame inferviu ciklą su “Auksinio jaunimo 2016” nominantais. Šį kartą kalbiname Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos abiturientę Indrę Pocevičiūtę.

Papasakok apie save.

Aš esu Indrė Pocevičiūtė, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos abiturientė. Esu baigusi muzikos mokyklą, priklausau tradicinių kanklių ansambliui, taip pat esu “Vieningo Laukuvos jaunimo” bei “ŠRVJOS Apskritojo stalo” savanorė. Mano bruožas, dėl kuriuo išsiskiriu iš minios, yra niekada negęstanti gera nuotaika. Stengiuosi niekada neprarasti optimizmo ir jį įžiebti kitiems. Aš nuo mažens nebuvau visų dėmesio centre, todėl žinau, kad reikia pačiai daug stengtis ir dirbti, jog tave pastebėtų. Dažniausiai naktimis nemiegu iki pat vėlumos ir tai būna dėl trijų dalykų: tinginiauju skaitydama knygas ir žiūrėdama filmus, turiu darbo rašydama scenarijus ar montuodama klipus arba mokausi.

Kaip manai, kodėl buvai apdovanota „Auksinio jaunimo” statulėle?

Nesu linkusi per daug įvertinti savo nuopelnus, bet įsivaizduoju, kad tai įvyko dėl to, jog esu iš nedidelio miestelio – Laukuvos. Tokiuose mažuose miesteliuose retai atsiranda motyvuoto jaunimo, kuris ne tik nori ką nors padaryti, bet ir padaro. Manau, būtent tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl aš buvau nominuota „Auksinio jaunimo” renginyje. Organizavau renginius su „Vieningo Laukuvos jaunimo” organizacija, važinėjau į ŠRVJOS „Apskritojo stalo” susirinkimus. Stengiuosi dalyvauti įvairiuose konkursuose, taip pat, esu įsitraukusi į etnografinę veiklą. Manau dėl to galiausiai mane ir pastebėjo.

Kaip leidi laisvalaikį?

Įvairiai. Dalyvauju renginuose, važiuoju į festivalius ar vakarones su tradicinių kanklių ansambliu, koncertuoju solo kanklėmis, mokausi, žinoma, nepraleidžiu progos susitikti su draugais, o kartais savo laisvalaikį praleidžiu namuose su šeima ar tiesiog atsipalaiduodama lovoje.
Man nepatinka sėdėti vietoje, todėl kai pamatau skelbimą apie kokį nors renginį ar konkursą visada noriu užsiregistruoti. Niekada nepraleidžiu progos suburti komandą į protmušius, ar panašius komandinius konkursus. Vienas iš labiausiai išsiskyrusių konkursų, kuriuose dalyvavau, buvo šiemet vykę Eurodebatai. Jiem ruošiausi daugiausiai. Nelaimėjau, bet laimėjimas tikrai nebuvo mano tikslas, aš džiaugiuosi naujai gauta patirtimi.

Lankai muzikos mokyklą, kuo groji?

Esu bandžiusi groti dauguma instrumentų, bet tikrai neprofesionaliai. Vienintelis instrumentas, kuriuo, manau, kad moku groti yra kanklės. Prieš dvejus metus baigiau muzikos mokyklą, būtent kanklių specialybę, ir iki šiol lankau jų išplėstinį kursą.

Kokia tavo šeima? Ar jauti jos paramą rengdama įvairias veiklas?

Aš labai myliu savo šeimą, be jos nebūčiau tiek daug pasiekusi. Nors mano šeima yra didelė, turiu dar keturias seseris, bet mūsų ryšiai yra labai stiprūs. Būtent dėl savo mamos paskatinimo pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Seserys dažnai pataria įvairiais klausimais. Parama visada yra ir emocinė, ir materialinė visoms mano mintims, net jeigu ir šeima nepritaria kai kurioms veikloms. Be to, esu dėkinga, kad man visada primena, kad mokslams irgi turiu skirti laiko.

Girdėjome draugai tave vadina matamatikos genijumi. Iš kur tokie epitetai?

Tai tiesiog pokštas draugų tarpe, nes mes mėgstame hiperbolizuoti vienas kito gabumus. Šis pokštas gimė, kai man pasisekė ir nepasiruošusi darbą atlikau geriau, negu pasiruošę. Bet tai tikrai tėra tiesiog pokštas ir nieko daugiau. Man patinka matematikos mokslas, o kartais jis net gi man sekasi, bet tikrai ne tiek, kad būčiau taip vadinama. Mokausi gana vidutiniškai.

Ar sunku mūsų rajone rodyti gerąją iniciatyvą?

Iš tiesų, tai tikrai nėra sunku. Mūsų rajone yra labai daug galimybių save išreikšti ir prisijungti prie įvairių savanoriškų organizacijų. Čia visi vieni kitus išklauso ir padeda įgyvendinti idėjas. Svarbiausia turėti motyvacijos – jei jos yra, tikrai nėra jokios kliūties veikti.

Papasakok apie ateities planus. Kuo nori tapti?

Gera ir nuoširdžia piliete. Šiuo metu pats didžiausias mano tikslas yra gerai išlaikyti egzaminus, o toliau žiūrėsiu kaip seksis, pati norėčiau dirbti su kompiuteriais, bet juk tikrai negaliu numatyti, ką man yra paruošęs likimas. Aš toliau planuoju užsiimti savanoriška veikla gimtojoje Laukuvoje bei pradėti naują veiklą mieste, kuriame praleisiu daugiausia laiko ateinančius metus.

Ko palinkėtum rajono jaunimui, kuris turi šaunių idėjų, tačiau pritrūksta ryžto jas įgyvendinti?

Tiesiog nebijoti. Viena iš didesnių mano klaidų yra tai, kad aš pradėjau įgyvendinti savo idėjas per vėlai. Tik prieš metus prisijungiau prie rimtai dirbančių savanoriškų organizacijų, nes aš pati nedrįsau. Labai gailiuosi, kad nepradėjau savanoriauti anksčiau, nes dabar, kai aš esu dvyliktoje klasėje, darosi vis sudėtingiau suderinti savanorišką veiklą su mokslais. Aš norėčiau palinkėti tiesiog pasiryžti ir veikti. Rajone tikrai trūksta aktyvių žmonių su šauniomis idėjomis, o kai tokių žmonių atsiranda – visi yra priimami su džiaugsmu. Jei neturi idėjų, bet turi noro kažką padaryti, prisidėti prie savo miestelio ar viso rajono progreso – tiesiog ateik ir prisijunk. Į kiekvieną organizaciją jaunimas yra tikrai priimamas, o kiekviena idėja išklausoma. O iš savo patirties galiu pasakyti, kad net nesvarbu amžius, aš pradėjau veikti vienuoliktoje – dvyliktoje klasėse ir viską spėjau, tiesiog reikia norėti viską suderinti.

Dėkojame už pokalbį