Mums rašo: Švietimo aplaidumas – skirkime dėmesį moksleivių svajonėms

Albertas Einšteinas yra pasakęs: ,,Savo vaizduotėje aš galiu piešti kaip dailininkas. Vaizduotė svarbiau už žinias. Žinios ribotos. Vaizduotė apima visą pasaulį.“ Garsus vokiečių fizikas jau daugiau nei prieš šimtą metų suprato, kad ne mintinai išmoktas sakinys, atkartotos citatos pakeis mūsų pasaulį. Norint kažką keisti – reikalinga vaizduotė, kūrybiškumas.

Iš tikrųjų, pasaulis nesustojo vietoje, modernėja medicina, technologijų pasaulis, žmonės ieško būdų, kaip svajones paversti realybe. 1942 metais Motorola pagamino pirmąjį įrenginį – telefoną, kurį buvo galima pakelti viena ranka, jis svėrė apie 2,5 kg. Kaip atrodo XXI amžiaus telefonas arba šiandienos mobilusis telefonas? Telpa delne, turi fotokamerą, internetą, GPS, garso įrenginius, gali žiūrėti filmus ir pan. Dabar telefone telpa visa reikalingiausia informacija. Kiek laiko praėjo nuo Motorola sukurto telefono, kurį buvo galima pakelti viena ranka? 72 metai. Mokslo dėka technologijų tobulėjimas tiesiog skriete skrieja pirmyn.

Dabar palyginkime, kaip atrodo šių dienų mokykla ir pirmosios besikuriančios mokyklos. Manoma, kad mokslas gimė senovės Graikijoje, 200 m. pr. Kr. graikai jau mokėjo tiksliai išmatuoti žemės perimetrą. Visi mokslai rėmėsi filosofija, buvo kuriamos įvairios mokyklos, kuriose mokoma ne tik gamtos mokslų, bet ir buvo ugdomas mąstymas, kūrybiškumas. Vėliau buvo imta kurti profesines mokyklas, skirtas mokyti darbininkus darbui fabrikuose, todėl tai puikiai paaiškina, kodėl dabar moksleiviai sodinami į tiesias eiles, laikomasi ypatingai griežtos tvarkos ir jeigu nori ką nors pasakyti, tai privalai pakelti ranką. Griežta tvarka mokyklose, kuriose turėtų būti ugdomas vaiko individualumas, kūrybiškumas, lavinama vaizduotė. Praėjo daug laiko, tačiau ar daug kas pasikeitė? Tikriausiai, kad ne. Sakoma, kad mokinius ruošia ateičiai? Meluoja. Juk aiškiai matome, kad greičiausiai mokiniai ruošiami ne ateičiai, o praeičiai.  Pasaulis progresuoja ir dabar mums reikia žmonių, kurie mąsto kūrybiškai, inovatyviai, kritiškai, kurie yra komunikabilūs, nebijo išsakyti savo nuomonės ir viso to galima pasiekti, jeigu mokykla pradės keistis.

Bet kuris mokslininkas jums pasakys, kad nėra dviejų vienodų smegenų. Ir bet kuris tėvas, auginantis du ar daugiau vaikų, tai patvirtins. Tad paaiškinkit, kodėl su moksleiviais elgiatės kaip su šablonais? Pagalvokite, kas nutiktų, jeigu gydytojas visiems savo pacientams skirtų vienodus vaistus? Juk rezultatas būtų tragiškas. O kai kalbame apie mokyklas, apie mokinių kūrybiškumą, nelabai įdomu, juk dėl to širdies neskauda niekam. Švietimo aplaidumas, praleista pamoka mūsų švietimo sistemos kūrimo etape. Likęs šabloniškumas užgožia kūrybiškumą.

Ta pati istorija ir su mokytojais. Gėda. Mokytojai turi patį svarbiausią darbą mūsų planetoje, tačiau argi jiems mokama ne per mažai? Būkime atviri, mokytojai turėtų uždirbti tiek, kiek gydytojai, kurie gali atlikti širdies operaciją ir išgelbėti vaiko gyvybę. O geras mokytojas gali pasiekti vaiko širdį ir leisti jam tikrai atgyti. Matot, mokytojai yra herojai, kuriuos dažnai kaltina, bet jie nėra problema. Jie dirba sistemoje su mažai pasirinkimų ar teisių. Mokymo programos yra kuriamos politikos formuotojų, kurie, greičiausiai, nėra mokę nė dienos. Standartizuoti testai –  ,,mokinių kelias į sėkmę“? Argi šie testai nėra per bendri? Kaip jais galima pamatuoti vaiko sugebėjimus?

Manoma, jei ir toliu eisime šiuo švietimo keliu, rezultatai gali būti tragiški. Aš nededu vilčių į mokyklas, bet tikiu žmonėmis. Jeigu mes galime pritaikyti automobilius, Facebook puslapius, tai reiktų padaryti tą patį ir švietimo sistemai. Atnaujinti. Pakeisti.

Taip, matematika svarbi, bet ne mažiau, nei menai ar šokiai. Duokime kiekvienam vienodas galimybes. Žinau, tai skamba kaip neįgyvendinama svajonė, bet tokios šalys kaip Suomija, daro įspūdingus dalykus. Jie turi trumpesnes dienas mokykloje, mokytojai gauna padorų atlyginimą, namų darbai neegzistuoja ir jie orientuojasi į bendradarbiavimą vietoj konkurencijos. Ir, kas svarbiausia, suomių švietimo sistema lenkia visas kitas šalis pasaulyje.

Nors moksleiviai sudaro tik 20% populiacijos, jie yra 100% mūsų ateities. Skirkime dėmesį jų svajonėms ir nebus limito, kiek gali būti pasiekta. Tai yra pasaulis, kuriuo tikiu.