Pažintis su Irena Sirusiene – Lietuvos socialdemokratų partijos kandidate Kelmės-Šilalės vienmandatėje apygardoje

Žemaičiai išsiskiria santūrumu, užsispyrimu, kantriu užsibrėžto tikslo siekimu ir idėjos įgyvendinimu, trumpa kalba ir gera širdimi. Todėl Irena Sirusienė ir didžiuojuosi, kad yra žemaitė.

Gimė ir augo ji Klaipėdos rajono Žvaginių kaime. Netoli Žvaginių piliakalnio, kurio šlaite palaidoti 1941 m. birželio 23 d. vokiečių sušaudyti Ablingos kaimo gyventojai. Tik atsitiktinumo dėka tarp jų nebuvo ir Irenos tėvų. Išvengę šios nelaimės, neišvengė kitos – 1949 metais kartu su mamos tėvais buvo ištremti į Sibirą. Krasnojarsko krašte gimė jos brolis ir sesuo. Šeima į Lietuvą grįžo 1957 metais, Irenai teko laimė gimti jau Lietuvoje.

Baigusi Endriejavo vidurinę mokyklą, įstojo į tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją. Po studijų atvyko dirbti į Tytuvėnus Kelmės rajone. Ten ir pasiliko. Sukūrė šeimą, turi sūnų ir dukrą. 

Kaip teigia Irena, gyvenime jai teko dirbti įvairiausius darbus, išbandyti savo gebėjimus skirtingose srityse. Dirbo agronome linininke, vėliau – vyriausiąja agronome. Kolūkių irimo metu jau dirbo seniūnijoje. Vėliau tapo Tytuvėnų vartotojų kooperatyvo pirmininke. 11 metų dirbo aplinkos apsaugos srityje, iš jų 10 metų – Kelmės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėja. Tiek aplinkosaugos darbas, tiek beveik dviejų kadencijų darbas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktore buvo produktyvus laikotarpis, leidęs įgyvendinti I. Sirusienės sumanymus ir idėjas įvairiuose projektuose, ieškoti ryšių ir užmegzti konstruktyvų bendravimą su rajono verslininkais, ūkininkais. 

Aktyviai įsitraukusi į politinę veiklą, ji tris kartus buvo išrinkta į Kelmės rajono savivaldybės tarybą, du kartus atsisakė tarybos nario mandato, nes buvo patvirtinta dirbti administracijos direktore.

Anot Irenos, ji visą gyvenimą siekė mokytis ir tobulėti, todėl turėjo įgijusi bankroto administratoriaus licenciją, Mykolo Romerio universitete baigė teisės magistrantūros studijas. Šiuo metu dirba teisininke Viešojoje įstaigoje Kelmės ligoninėje. 

Irena Sirusienė, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė į LR Seimą Kelmės-Šilalės vienmandatėje rinkimų apygardoje, visada žinojo, kuo kaimyninis Šilalės rajonas yra ypatingas, kuo didžiuojasi. Rajono gyventojai – savo krašto, kuris garsus piliakalnių gausa, pirmuoju istorijos muziejumi, patriotai. Irenai ne kartą teko būti ant Šilalės pasididžiavimo Medvėgalio piliakalnio, džiaugėsi po daugelio metų vėl aplankiusi D. Poškos Baublius. Kandidatė mano, kad Šilalės rajonas turi didžiulį neišnaudotą potencialą turizmo srityje, o patriotiški, besididžiuojantys savo kraštu žmonės yra didžiausia rajono vertybė. Dabar nuolat bendraudama su nemažu būriu Šilalės rajono gyventojų Irena jau žino, kokias problemas sprendžia ir kokiais rūpesčiais gyvena šilališkiai. 

Sirusienės nuomone, šiandien, kai mūsų gyvenimą koreguoja virusas, didžiausia problema yra ligoninių darbo apribojimas, pacientų konsultavimas nuotoliniu būdu, planinių operacijų atidėjimas. Ir nors darbas poliklinikose ir ligoninėse po truputį grįžta į ankstesnes vėžes, tačiau daugelį gyventojų neigiamai veikia vien žinojimas, kad susirgus ne taip paprasta bus gauti pagalbą. Pagalbos reikia ir verslui, švietimui, kultūrai.

Arūnas Aleksandravičius, Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos direktorius

„Ireną pažįstu kaip žmogų, besidomintį įvairiausiomis gyvenimo sritimis: kultūra, švietimu, aplinkosauga, socialiniais reikalais, mūsų tautos praeitimi. Pirmoji mūsų pažintis paliko gerą įspūdį – Irena paprasta, lengvai bendraujanti, turinti tvirtą nuomonę įvairiausiais klausimais. Ji nebijo iššūkių ir nuolat siekia padėti kitiems. Pateiksiu tik vieną pavyzdį – karantino metu Irena savanoriavo įvairiose pagalbos linijose. Matydama, kokie žmonės kuklūs bei mažai kreipiasi pagalbos, subūrė nemažai savanorių, su kuriais virė košę ir vežiojo ją įvairiose Kelmės rajono seniūnijose vienišiems vyresniems asmenims ir daugiavaikėms šeimoms,  – tiems, kam ypač sunku. Ir nors politiniai oponentai visaip bandė trukdyti, tai Irenos ryžto nė kiek nesumažino, nes padėti likimo nuskriaustam, pagalbos stokojančiam žmogui visada buvo jos siekis ir tikslas“. 

Antanas Leščauskas, aplinkosaugininkas

„Norint pažinti žmogų, reikia su juo pakeliauti, kartu dirbti, kartu gyventi ar tiesiog pabūti kokioje neįprastoje sudėtingoje situacijoje. 

Noriu supažindinti su Irena Sirusiene, su kuria kartu dirbome toje pačioje aplinkos apsaugos sistemoje, buvome kolegos 11 metų. Gerai prisimenu 2002 metus, kai Irena tapo Kelmės rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėja. Tai buvo neeilinis įvykis, nes tuo metu Lietuvoje rajonų agentūroms vadovavo tik vyrai. Jau pirmais metais Irena parodė savo žinias, gebėjimą vadovauti, organizuoti darbą. Ypač pasižymėjo medžioklės kontrolės srityje – rajono agentūra nustatė daugiausia medžioklės taisyklių pažeidimų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento teritorijoje ir pasižymėjo visos šalies mastu. Nors vadovaudama agentūrai Irena Sirusienė dėl medžioklės taisyklių pažeidimų ėmėsi griežtų priemonių, tačiau kitose srityse pirmumą teikė prevencijai, stengėsi pati bei orientavo kolegas kiekvienu ginčijamu atveju vadovautis protingumo kriterijais.

Ireną pažįstu kaip darbuotoją, sugebančią įžvelgti problemos esmę ir ją spręsti, o kartu – kaip linksmą, lengvai bendraujančią kolegę“. 

Vida Dambrauskienė, klasės draugė

„Kartu su Irena teko mokytis nuo penktos iki vienuoliktos klasės. Aš, būdama ramaus būdo, labiau stebėjau klasės gyvenimą, nei jame dalyvavau. Irena buvo aktyvi: turėjo savo nuomonę, aktyviai dalyvavo klasės ir mokyklos renginiuose. Su draugais buvo nuoširdi ir draugiška, poetiškos sielos. Jei reikėdavo klasei atstovauti mokyklos renginiuose, ji visada sukurdavo ką nors originalaus ir prasmingo. Pozityvus mąstymas ir noras padėti silpnesniajam visada Irenai buvo prioritetas. 

Irenos gyvenimas nelepino, teko patirti daug netekčių, kurios ją užgrūdino ir padarė tik dar tvirtesnę. Vienuoliktoje klasėje prieš pat egzaminus mirė mama, tačiau tai Irenos nepalaužė – įstojo į Žemės ūkio akademiją ir sėkmingai ją baigė. Praėjus keletui metų palaidojo savo vienintelę seserį ir tapo mama jos paliktiems vos 9 metų dvyniams. Dar po metų palaidojo vyrą ir liko viena su nepilnamečiais vaikais…

Pasitikiu ir tikiu savo klasės drauge Irena, vertinu jos visokeriopą norą padėti ieškančiam pagalbos žmogui, pozityvų požiūrį ne sureikšminant problemas, bet ieškant gyvenime kokybės ir prasmės“. 

Lineta Dargienė, Lietuvos socialdemokratų partijos Šilalės skyriaus pirmininkė

Politinė reklama bus apmokėta iš I. Sirusienės politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 023

Urtica

1 KOMENTARAS

PALIKTI KOMENTARĄ

Parašykite savo komentarą!
Įveskite savo vardą