Naujienos

L. Andrejauskienė: – “Nuo pat pradžių šokis mane užbūrė, įtraukė ir nebepaleido”

Sau 16, 2017

Toliau tęsiame pokalbius su “Auksinio jaunimo 2016” nominantais. Šį kartą kalbiname šokių mokytoją, šokių būrelių vadovę Laimą Andrejauskienę.

Ar jūsų profesija buvo jūsų vaikystės svajonė? Papasakokite ką Jums reiškia jūsų darbas pats šokis? Nuo kelių metų šokate? Papasakokite apie savo darbo pradžią.

Galėčiau taip teigti, kad šokio mokytojo profesija buvo mano vaikystės svajonė. Šokti pradėjau pradinėse klasėse ir šokau iki pat mokyklos baigimo. Nuo pat pradžių šokis mane užbūrė, įtraukė ir nebepaleido. Tad baigus mokyklą, net nesvarsčiau kur dar kitur galėčiau studijuoti. Dabar labai džiaugiuosi, kad tėvai palaikė mano pasirinkimą ir leido eiti ten kur traukia širdis. Tik baigus pirmą kursą mane į darbą priėmė tuometinis kultūros centro direktorius Romas Dargis, tad tolesnes studijas teko derinti su darbu. Tai buvo geras šansas pasitikrinti ar tikrai tuo keliu einu. Pasitikrinau ir nuomonės nepakeičiau. Myliu vaikus ir šokį, tad darbas kaip tada, taip ir dabar teikia didelį malonumą.

Baigusi mokslus grįžau į savo gimtąjį miestą toliau tęsiau darbą kultūros centre ir pradėjau dirbti šokio mokytoja Šilalės meno mokykloje. Šiuo metu esu kultūros centro šokių kolektyvo „Mainytinis “ , orkestro choreografinės grupės vadovė, meno mokykloje kartu su kolege Digma Kononoviene dirbame su šokių studijos „Lokysta“ šokėjais. Su kolektyvais esame nuolatiniai moksleivių ir Lietuvos Dainų švenčių dalyviai, respublikinių ir tarptautinių festivalių –konkursų prizininkai. Šokėjai aktyviai dalyvauja respublikiniuose šokių festivaliuose Lietuvoje , taip pat ne kartą su savo koncertine programa yra viešėję Reuterstadt Stavenhagen miesto šventėje Vokietijoje, festivaliuose Vengrijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Latvijoje.

Kaip randate ryšį su jaunimu? Ar sunku su juo sutarti?

Jaunimui, kuris ateina smagiai ir prasmingai praleisti laisvalaikio šokdamas, turi būti ne tik mokytojas, o ir draugas turintis daugiau patirties. Išvykų, koncertų, konkursų ar Dainų švenčių metu, kai kartu praleidi keletą dienų ar net visą savaitę, būna visko. Ir daug juoko ir pykčio, ir ašarų ir labai smagių akimirkų. Tai labai suartina ir kolektyvas tampa kaip šeima. Dirbu jau dvidešimt pirmus metus, tad smagių akimirkų iš mūsų koncertinio gyvenimo labai daug.

Koks Jūsų nuomone yra geras šokių mokytojas?

Geras mokytojas, mano manymu, yra tas, kuris gali užmegzti su mokiniais ryšį, sukurti ugdančią, asmens tobulėjimui palankią aplinką, geba atskleisti iš prigimties žmoguje glūdintį kūrybiškumą, puikiai išmano savo mokomąjį dalyką. Taip pat turėtų būti mylintis savo darbą, visada nuoširdus, rūpestingas, teisingas, pareigingas, gerbiantis mokinius, pasirengęs išklausyti ir pasikalbėti, turintis humoro jausmą. Mokytojas visą gyvenimą ir pats turi būti mokinys, domėtis savo dalyku.

Šokiu užkrėtėte ir savo dukrą. Ar ji savo ateitį sieja su šokiu?

Taip, dukra tikrai užsikrėtusi šokiu. Su šokiu draugauja nuo pirmos klasės. Baigė meno mokyklos choreografijos specialybę, kur įgavo klasikinio, liaudies ir šiuolaikinio šokio pagrindus, o dabar šoka kultūros centro kolektyvuose. Kokį kelią pasirinks dar nežinau, bet, kad šokis užims svarbią vietą jos gyvenime, net neabejoju.

Kaip manote kodėl buvote nominuota auksinio jaunimo apdovanojimuose?

Šita nominacija buvo man maloni staigmena. Manau, kad kaip ir buvo įvardinta renginio metu, už darbą su jaunimu.

Kaip Jūsų galvoje gimsta šokiai?

Nėra vienos taisyklės kaip gimsta šokis. Kartais įkvepia gera muzika, kartais matytas filmas, ar perskaityta knyga, o kartais užtenka ir geros nuotaikos.

Papasakokite apie jūsų šokių pamokas. Ar dažnai tenka supykti ant savo šokėjų, motiniškai pabarti?

Norint, kad vaikai gerai šoktų kolektyve pirmiausia reikia išmokyti pačių šokio pagrindų. Pažintis su šokiu prasideda nuo mankštų kūno raumenims treniruoti, žingsnelių ir jų derinių mokymo. Tai sunkus darbas, kartais ir monotoniškas, reikalauja daug kantrybės ir susikaupimo. Repeticijų ir pamokų metu reikia laikytis disciplinos, išmokti drausmės. Kartais tenka ir pabarti ir pamokyti, bet visa tai tam, kad būtų pasiektas geresnis rezultatas. Sunkų darbą repeticijų salėje visada atperka geras pasirodymas koncerto metu ar laimėta prizinė vieta ir medaliai respublikiniame ar tarptautiniame konkurse.

Ką veikiate, kai nemokote šokti, koks Jūsų laisvalaikis?

Laisvalaikiu mėgstu paskaityti, žiemą kartu su šeima paslidinėti, vasarą pakeliauti. Kartu su vyru lankome folkloro kolektyvą „Veringa“, kuriame pats geriausias atsipalaidavimas nuo savų darbų.

Ko palinkėtumėte rajono jaunimui, kuris turi šaunių idėjų, tačiau pritrūksta ryžto jas įgyvendinti?

Jaunimui noriu palinkėti išdrįsti svajoti, išdrįsti savo idėjomis, kad ir pačiomis keisčiausiomis, pasidalinti su kitais. Nereikia bijoti likti nesuprastam, visada atsiras žmonių kuriems jūsų idėjos bus reikalingos, kurie jus palaikys, išklausys ir nukreips tinkama linkme, kuriems jūs galite tapti įkvepiančiu pavyzdžiu.

Dėkojame už pokalbį.