Ateinantį pirmadienį sukanka lygiai trys metai, kuomet pradėjo dirbti šios kadencijos Šilalės rajono savivaldybės taryba. Tądien bus minima ir Daržų diena, tad tuo pačiu simboliška peržiūrėti, kokie darbai buvo vaisingi ir ką dar galima nuveikti likus metams iki Savivaldos rinkimų. Be kita ko, šiuo metu vyksta Savivaldybės tarybos narių ataskaitiniai susirinkimai su Šilalės rajono gyventojais. Tačiau tradiciškai dalijamės Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Šilalės rajono savivaldybės taryboje veikla, aktualijomis ir įžvalgomis su tais, kurie negalėjo atvykti į gyvus susitikimus.
TS-LKD frakcija – didžiausia ir aktyviausia Taryboje
Mūsų komanda sudaro 8 Savivaldybės tarybos nariai iš 25. Tai – Rima Norvilienė (frakcijos seniūnė), Raimundė Gečienė (seniūnės pavaduotoja), Dainius Bergelis, Loreta Kalnikaitė, Erika Gargasė, Artūras Dambrauskas, Aistė Giedraitienė ir Reda Stasytienė.
Praėjusiais metais netekus ilgametės bendražygės Veros Macienės, į Taryba atėjo dirbti A. Giedraitienė. O Kęstutį Ačą, laimėjusį Upynos seniūno konkursą, pakeitė R. Stasytienė.
Frakcijos nariai pagal savo kompetencijas dirba skirtingose Tarybos komitetuose, dalyvauja įvairių komisijų ir darbo grupių veikloje, aktyviai reiškia nuomonę Tarybos posėdžių metu, teikia pasiūlymus ir pastebėjimus gyventojams rūpimais klausimais.
Praėjusiais metais įvyko 15 Tarybos posėdžių, mūsų frakcija dalyvavo 13-oje iš jų. Juose priimti 290 sprendimų, išklausyta 16 informacijų. TS-LKD frakcija 2021 metais pateikė 8 pasiūlymus biudžetui, o 2022 metais – 33 pasiūlymus Tarybos veiklos planui ir atitinkamai biudžetui. Rengti sprendimų projektai, raštai Vyriausybės atstovo tarnybai, vieši kreipimaisi į merą ir Tarybos narius.
Atlaisvėjus viruso suvaržymams, kiekvieną penktadienį frakcija priima gyventojus, o sprendžiant aktualius klausimus pagal poreikį susitinka ir su rajono įstaigų atstovais.
Rajonas išgyveno politinę krizę
Šalia besitęsiančio karantino, Šilalės rajono politinis gyvenimas išgyveno sudėtingą laikotarpį. Tiesa, politinių duobių buvo nuo pat kadencijos pradžios, todėl jai prilipo bene skandalingiausios kadencijos etiketė. Tarybos nariai ne kartą pateko į kriminalines situacijas, keitėsi valdančiosios daugumos, savivaldybės administracijos vadovai, rajonui grėsė tiesioginis valdymas. Visa tai atsitiko rajonui vadovaujant merui Algirdui Meiženiui, kuris visus tuos trejus metus vengė prisiimti atsakomybę ir vietoj rajonui naudingų darbų kūrė intrigas.
Liaudies išmintis byloja, kad žuvis pūva nuo galvos. Šviesuolis Erazmas Roterdamietis rašė, kad ši patarlė skirta blogiems valdovams. Todėl pamąstyti yra apie ką. Vien ką sako tai, jog mero komandą vienas po kito paliko Tarybos sekretorė, du patarėjai, politiniai partneriai net iš dviejų valdančiųjų daugumų. Viešos kritikos jau nebegailėjo ir partijos lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, atvedęs A. Meiženį į mero postą. Belieka apgailestauti, kad politiniai žaidimai atsiliepia rajono augimui. Ne kartą teko girdėti gyventojų priekaištus, kad gerokai atsiliekame nuo Tauragės ir Raseinių rajonų, kur savivaldybių vadovai moka susitarti ir vesti rajonus į priekį.
Mero ambicijos tenkinamos iš rajono biudžeto
Per šią kadenciją rajono vadovas A. Meiženis savo ambicijas tenkino bylinėdamasis teismuose. Pavyzdžiui, vien praėjusiais metais teismams išleista apie 63 tūkst. eurų. Stebina ir pralaimėtų bylų gausa. Neteisėtas Laukuvos gimnazijos direktorės ir tuometinio administracijos direktoriaus Valdemaro Jasevičiaus atleidimai kelia klausimų apie galimai sąmoningai švaistomas biudžeto lėšas.
Meras, būdamas teisininkas ir daugelį metų konsultavęs žmones teisiniais klausimais, tikriausiai turėjo žinoti apie šių bylų baigtį. Tačiau ambicijos, matyt, užgožė sveiką protą.
O kur dar 250 tūkst. eurų skola, susidariusi už šiukšlių išvežimą? A. Meiženis viešai pareiškė, kad ji nėra tragiškai didelė ir ją būtų galima dengti iš rajono biudžeto. Ar tikrai biudžetas yra pajėgus žarstyti pavėjui tokias sumas? Ar tai yra ūkiškas ir tvarus požiūris? Dabartinei daugumai teko priimti nepopuliarų sprendimą bei padidinti vietinę rinkliavą, nes šią sumą būtų galima panaudoti kur kas prasmingiau, tarkime, vaikų darželio grupei įsteigti, laisvalaikio erdvei sutvarkyti, geriamojo vandens kokybei pagerinti, gatvės ar keliuko remontui, šeimoms gydytojams pritraukti, sveikatos sistemai gerinti, senjorų sveikatinimo programoms bei pan.
Atstovavimas rajonui – atgyvena?
Vienas pagrindinių mero darbų – rajono atstovavimas.Visą kadenciją skatinome merą A. Meiženį vykti atstovauti mūsų rajonui į ministerijas, departamentus, kalbėtis dėl projektų ir investicijų. Ataskaitiniuose susitikimuose su gyventojais jis teigia, šis darbas esantis atgyvena. Bet kodėl vengiama pristatyti rajoną šiose institucijose (nes tikrai turime kuo pasigirti ir pasidžiaugti)? Pagaliau, kur dingo argumentų ir faktų kalba?
Būtų galima suprasti mero taupymą kelionėms į Vilnių. Bet vėlgi tai požiūrio klausimas: ar reikia ieškoti būdų, kaip sutaupyti, ar uždirbti? Juk kartais vienas vizitas gali pritraukti svarbių investicijų. Gali būti, kad A. Meiženis bus vienintelis Lietuvos meras, vykęs į sostinę ne dėl investicijų, o tik pasiaiškinti vidaus reikalų ministrei dėl gresiančio tiesioginio valdymo.
Kodėl meras menkina savo pareigas?
Nuo pat kadencijos pradžios raginome merą imtis lyderystės ir būti tvirta rajono atrama. Ataskaitiniuose tarybos narių susirinkimuose A. Meiženis dievagojasi, kad jis nieko negali ir yra mažas sraigtelis tarp 25 Tarybos narių. Tačiau kodėl šalies merai turi galių pokyčiams inicijuoti, o mūsų rajono vadovas – ne? Vietos savivaldos įstatyme aiškiai parašyta, jog mero pareiga yra rūpintis, kad laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė, kad būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios institucijomis ir t.t.
Taip pat meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. Kadangi praėjusių metų mero veikla netenkino tarybos narių daugumos, mero ataskaitai buvo nepritarta. Tai tikriausiai yra pirmas toks atvejis Šilalės rajono savivaldos istorijoje.
Kas brangina projektus?
Investiciniai projektai yra pagrindinis rajono variklis, nuo kurio priklauso pokyčiai. Tačiau siekiant įgyvendinti projektus, reikia pasverti projekto reikalingumą ir biudžeto galimybes. Juk šeimos pajamas taip pat leidžiame tik apgalvotai. Tad kodėl į rajono pinigus turėtų būti žiūrima kitaip? Tarkime, jeigu planuotas pirkinys pabrango dvigubai ir net trigubai, tikriausiai kiekvienas susimąstys, ar iš vis verta pirkti. Taip su investiciniais projektais. Jiems išbrangus ne po vieną milijoną, imi galvoti ką daryti, o svarbiausiai – ar gali sau tai leisti.
Gaila, kad dėl pabrangusių kai kurių projektų, pavyzdžiui, seniūnijų gatvių apšvietimo, Bijotų buvusios mokyklos reorganizavimo į senelių namus ir greitosios medicinos pagalbos stotį, Šilalės miesto skvero atnaujinimą ar Orvydų gatvės pritaikymą bendruomeniniams poreikiams, meras kaltino savivaldybės specialistus, o paskui kalti tapo konservatoriai. Jau minėta, kad mero pareiga yra rūpintis, kad investiciniai projektai būtų tinkamai rengiami ir įgyvendinami. Tad, ką A. Meiženis, kaip savivaldybės vadovas, padarė, kad šie projektų neišbrangtų? Ar ėmėsi iniciatyvos ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, ar tik „pasislėpęs krūmuose“ ieškojo kaltų?
Kas prisiims atsakomybę už žemės ūkio specialistų sumažinimą?
Šį klausimą mūsų frakcija kėlė nuo tos dienos, kai sužinojo rajono valdžios užmojį pradėti žemės ūkio specialistų pareigybių naikinimą. Susitikimuose su rajono gyventojais girdime, jog tai buvo neapgalvotas sprendimas, juolab, kad Šilalės rajonas yra vienas žemdirbiškiausių Lietuvoje. Tokia pareigybė kaime – būtinumas, o ne prabanga. Į mažąsias seniūnijas atvyksta kitų seniūnijų žemės ūkio specialistai, kuriems tenka dvigubas krūvis, o kaimo žmonės turi derintis prie ne visiems patogaus laiko – niekam nesvarbu, kad laukia ūkio darbai. Kodėl buvo nusitaikyta į mūsų rajonui svarbią žemės ūkio sritį ir žemės ūkio specialistų mažinimą – lieka mįslė. Neaišku, kas buvo padaryta už neva tai sutaupytas lėšas.
Bendravimo kultūra su sovietiniu principu „Aš viršininkas – Tu kvailys“
Diskusijos tarybos posėdžiuose ypatingai išryškina kai kurių politikų vidinę kultūrą. Dažnai tenka išgirsti epitetus „nusišnekėjai“, „atjungsiu“, neretai ignoruojami merui nepalankių Tarybos narių pasiūlymai ir pasisakymai. Visa tai yra transliuojama viešai ir gyventojai yra privesti stebėti tokius išsidirbinėjimus. Tai nėra priimtina ir toleruotina, juolab merui – rajono vadovui, kuriam keliami aukšti moraliniai ir etiketo reikalavimai. Vis tik reikėtų laikytis požiūrio, kad politika yra susitarimo menas ir, mes, Tarybos nariai, privalome sugebėti rasti bendrus sprendimus, ieškoti kompromisų be pažeminimo, pašaipių replikų, diskutuoti dalykiškai ir pagarbiai vienas kito atžvilgiu, neužgauliojant, nesityčiojant, nesileidžiant į asmeniškumus.
Nors taryboje netrūksta įtampų ir iššūkių, tačiau darbai vyksta
Nuo kadencijos pradžios mūsų frakcijos teiktas prašymas skirti lėšų mokytojų kelionės išlaidų kompensavimui pagaliau gavo žalią šviesą. Šių metų biudžete tam skirta 30 tūkst. eurų, o išlaidas dengti planuojama nuo ateinančių mokslo metų. Taip pat galima pasidžiaugti, kad mūsų frakcijai pavyko kolegas įtikinti Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje steigti papildomą vaikų darželio grupę. Taip pat šių metų biudžete atsidūrė ir kiti frakcijos siūlymai: padidintos eksploatacinės išlaidos rajono socialiniams darbuotojams, kurie darbo reikalais važiuoja nuosavu transportu, skirtas finansavimas Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungai automobiliui įsigyti ir Upynos liaudies amatų muziejaus stogui atnaujinti, dvigubai padidintos lėšos vaikų stovyklos organizuoti, lėšos skirtos ir seniūnijoms, kurios planuoja įsigyti traktoriukus, pastatyti atminimo paminklų iškiliems kraštiečiams ir kt.
TS-LKD frakcijos nariai
Šilalės rajono savivaldybės taryboje