- Gruodžio pabaigoje Šilalėje ŠRVJOS AS iniciatyva buvo apdovanoti išrinktieji “Auksinio jaunimo” laureatai. Jais tapo Tomas Šeputis, Emilija Biterytė, Modestas Gudauskas, Giedrė Norvaišaitė, Vilius Grikšas, Ugnė Šmitaitė, Ieva Urbonaitė, Giedrė Gedeikytė, Irmina Kėblienė, Algimantas Dragūnas.
- “Šilalės naujienos” tęsia interviu ciklą su nominantais. Šį kartą kalbiname laukuviškę Emiliją Biterytę.
Papasakok apie save.
Esu mažo Laukuvos miestelio gyventoja, antrokė gimnazistė, greitai švęsianti savo 16-ąjį gimtadienį ir visą savo laisvą laiką atiduodanti aktyviai veiklai. Daugeliui aš žinoma kaip skautė – sesė Emilija, Vieningo Laukuvos jaunimo organizacijos narė arba tiesiog kaip niekuo neišsiskirianti mokinė.
Kaip manai, kodėl buvai apdovanota „Auksinio jaunimo statulėle“ ?
Manau, jog buvau pastebėta kaip skautė ir mažo miestelio gyventoja, siekianti suburti jaunimą ir atgaivinti „Vieningo Laukuvos jaunimo“ organizaciją, kuri buvo tarytum mirusi.
Papasakok apie savo veiklą. Nuo ko viskas prasidėjo?
Viskas prasidėjo 2013ųjų rudenį, kuomet nusprendžiau prisijungti prie skautų. Su laiku, įgyjant vis daugiau patirties, susipažinusi su daugybe nuostabių žmonių, pradėjau vis labiau domėtis aktyviu jaunimo gyvenimu. Stovyklos, žygiai, skautiškos sueigos, įvairios iniciatyvos, renginiai.. Visa tai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. 2015-ųjų rudenį, sulaukusi didelio paskatinimo iš „Apskritojo stalo“ organizacijos pirmininkės Linetos Dargienės, pasiryžau imtis iniciatyvos ir atgaivinti Laukuvos jaunimo organizaciją „Vieningas Laukuvos jaunimas“, tai nelengvas iššūkis, tačiau tikiu, kad su šia organizacija Laukuvoje galime padaryti daug.
Kas labiausiai tave traukia skautų veikloje? Jei turit kitų mėgiamų veiklų, kas jose?
Skautai ne būrelis ar šiaip organizacija, tai – gyvenimo būdas. Skautavimą laikau geriausiu savo gyvenimo pasirinkimu, nes būtent čia išmokau tai, ko neišmokčiau niekur kitur. Mane labiausiai žavi bendrumas, visi mes esame šeima, čia kiekvienas yra svarbus ir reikalingas. Skautai mokosi pramogaudami ir moko kitus, stengiasi rodyti pavyzdį aplinkiniams. Būtent tai ir skatina kuo labiau stengtis. Jei nebūčiau skaute, mano gyvenimas būtų pilkos spalvos.
Vieningas Laukuvos jaunimas – organizacija, kurią dabar sudaro vos keli žmonės. Nors nėra lengva, smagu įdėti daug darbo ir pastangų, o vėliau džiaugtis geru rezultatu. Nors daug kas atsisakytų išsigandę sunkumų, man tai patinka!
Ar sunku Laukuvoje organizuoti įvairias akcijas, rodyti gerąją iniciatyvą?
Būna visko. Kai kurie mokytojai ir mokiniai pataria, padeda, palaiko visa tai priimdami teigiamai, tačiau nemažai atsiranda tokių, kurie yra nuolat abejingi vykdomai veiklai, o ir pasiekimai čia mažai kam rūpi. Sunku sudominti žmones, tačiau rankų nuleisti neketinu – visada atsiranda ir tų, kurie kritikuoja, nė piršto nepajudinę tam, kad būtų geriau, tačiau verta stengtis dėl tų, kuriems tai yra aktualu, įdomu ir prasminga.
Papasakok apie ateities planus?
Mano planai nėra labai įspūdingi – stengsiuosi skautaudama nuveikti dar daugiau prasmingos veiklos ir su Vieningu Laukuvos jaunimu pritraukti kuo daugiau jaunimo į aktyvią veiklą organizuojant renginius. Nors mokykloje liko tik 2,5 metų, dar nežinau, ką veiksiu ateityje, tačiau manau, kad profesijoje, kuri man patiktų, turėtų būti reikalingas komunikavimas su žmonėmis, nes būtent tai man patinka labiausiai.
Kaip manai ar šis apdovanojimas tave įpareigoja prieš kitus?
Šis apdovanojimas parodo, jog žmonės manimi tiki, o tai, ką darau, yra reikšminga. Tai įpareigoja nesustoti, dar labiau stengtis ir drąsiai žengti į priekį.
Dėkojame už pokalbį.
