Sausio 25 dieną Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos ir kraštotyros skyriuje pristatyta nauja knyga apie Šilalės krašto žydų istoriją, jų gyvenimą, kultūrą ir įtaką visam Šilalės rajonui. Renginys skirtas Atkurtos Lietuvos 100-mečiui.
Šilalės krašte iki Antrojo pasaulinio karo kūrėsi ir klestėjo gyvybinga ir glaudi žydų bendruomenė. Dar šiek tiek daugiau nei prieš pusę amžiaus gyvenimas virė gimnazijose ir spaustuvėse, parduotuvėse, bankuose, ligoninėse ir sinagogose. Deja, tai buvo paskutinis brandžios litvakų kultūros, kurios šimtmečių plėtra Šilalės krašto žemėse, kaip ir visoje Lietuvoje buvo dramatiškai nutraukta.
Šilalės rajone nekilnojamojo žydų kultūros paveldo beveik neišlikę, bet išlikę objektai yra svarbūs ir vertingi. Šiandien Šilalės krašte žydų paveldo studijų, tyrimų bei gaivinimo darbai tik prasideda. Vienas jų – naujausias leidinys „Šilalės krašto žydai: istorija, atmintis ir paveldas“.
Viena iš knygos sudarytojų Jurgita Viršilienė trumpai aptarė Šilalės rajone gyvenusių žydų istoriją, kalbėjo apie išlikusias sinagogas Šilalės mieste, Laukuvoje ir Kaltinėnuose, žydų kapines ir holokausto vietas. Ji taip pat pasidalino knygos rašymo ypatumais, išskirtiniu ir nepamirštamu pokalbiu su vieninteliu gyvu išlikusiu Šilalės žydu Ruvinu Zeligmanu.
Į renginį atvykęs Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas padėkojo knygos sudarytojams už Šilalės krašto žydų istorijos tyrinėjimą, išsaugojimą ir įprasminimą.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto mokslinis darbuotojas, istorikas dr. Hektoras Vitkus papasakojo apie knygos struktūrą ir pastebėjo, kad leidinyje nėra pateikti visi istoriniai faktai. Tačiau pasidžiaugė galimybe prisidėti prie šios knygos sudarymo ir plačiau paanalizuoti mūsų krašto istoriją per čia gyvenimą kūrusius žydus.
Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas nuoširdžiai nusistebėjo, kad net ir nebegyvenant nei vienam žydui Šilalės krašte, yra žmonių, besidominčių litvakų istorija ir norinčių ją įprasminti. Jis taip pat vylėsi, kad visuomenė net tik prisimins skaudžiausią žydų istorijos dalį – holokaustą, bet ir atkreips dėmesį į tai, kaip jie gyveno, kaip kūrė Šilalės miesto istoriją kultūriniu, ekonominiu ir politiniu aspektais.
Knygą redagavusi Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos muziejininkė Aušrelė Baublienė papasakojo, kaip rinko medžiagą apie Šilalės mieste gyvenusius žydus, kaip kartu su mokiniais ieškojo dingusio štetlo pastatų, kaip kalbino žmones ir užrašė jų prisiminimus.
Lietuvos žydų bendruomenės paveldo apsaugos specialistas Martynas Užpelkis pagyrė Šilalės rajono savivaldybę, kuri viena iš nedaugelio Lietuvoje, kuri rūpinasi žydų istorijos išsaugojimu.
Knygos pristatyme sulaukta mokinių iš Šilalės rajono ugdymo įstaigų, kurie taip pat prisidėjo prie leidinio. Knygoje sutalpinta Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus, Laukuvos Norberto Vėliaus, Pajūrio Stanislovo Biržiškio ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijų bei Upynos Stasio Girėno mokyklos mokinių surinkta informacija apie žydų bendruomenes ir jų paveldą, amžininkų prisiminimai apie jų miesteliuose gyvenusius žydus, jų papročius, tradicijas, visuomeninę veiklą.
Rima Norvilienė, Komunikacijos ir informacinių technologijų skyriaus vedėja, autorės nuotr.
